Tartakas (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Tartakas – dievybė, minima Senajame Testamente, 2 Karalių knygos 17,31, kur tvirtinama, jog šia dievybę drauge su Nibhazu (arba Nibhanu) garbino avitai (juos į buvusios Izraelio karalystės teritoriją atkeldinę užkariautojai asirai).[1][2]

Šios dievybės kilmė ir funkcijos nėra aiškios. Babilono Talmude pateikiamas Abba Arikha priskiriamas tvirtinimas, kad Tartakas buvo garbinamas asilo pavidalu. Be Biblijos, jokiuose kituose šaltiniuose tokia dievybė nėra minima. Panaši dievybė nebuvo garbinama nei Mesopotamijoje, nei Senovės Egipte.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Tartak. Jewish Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-06-28.
  2. Van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Van der Horst, Pieter W. (eds.). Dictionary of Deities and Demons in the Bible. Brill, p. 836-837.