Pereiti prie turinio

Tarpukario Lietuvos karo topografijos skyriaus žemėlapiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tarpukario Lietuvos karo topografijos skyriaus žemėlapiai
Tipas 92+44+2 žemėlapių serija
Mastelis 1 : 25 000, 1 : 100 000, 1 : 400 000
Geografinė aprėptis Lietuva
Leidybos metai 19271940 m.
Leidėjas Krašto apsaugos ministerija
Leidybos šalis Lietuvos Respublika

Tarpukario Lietuvos karo topografijos skyriaus žemėlapiaiLietuvos topografinių žemėlapių serija, kuri buvo leidžiama 19271940 m. trimis masteliais – smulkiu (1 : 25 000), vidutiniu (1 : 100 000) ir stambiu (1 : 400 000). Žemėlapiai apėmė tuometinę Lietuvos teritoriją su Vilniaus kraštu ir Klaipėdos kraštu. Iki II pasaulinio karo pradžios spėta išleisti 92 smulkaus, 44 vidutinio mastelio žemėlapius,[1] taip pat 2 stambaus mastelio žemėlapius. Lietuvos žemėlapiai buvo spausdinami „Spindulio“ ir „Spaudos fondo“ spaustuvėse Kaune. Vidutiniu masteliu buvo padengta apie 2/3 Lietuvos teritorijos, smulkiuoju – apie 1/6 dalį.[2]

1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, iškilo būtinybė turėti savo šalies topografinius žemėlapius. 1919 m. gegužės 12 d. reorganizavus Apsaugos ministeriją, Generalinio štabo operacijų skyriaus operacijų dalyje įsteigtas topografo etatas. Skyrius turėjo aprūpinti topografiniais žemėlapiais Lietuvos kariuomenę, tuo metu kovojančią su besiveržiančiomis bolševikinės Rusijos, Lenkijos karinėmis jėgomis ir bermontininkais. Pirmuoju topografu paskirtas karininkas Juozas Perekšlis. 1920 m. sausio 1 d. reorganizavus Operacijų skyrių, praplėsta topografijos dalis.[3]

Po I pasaulinio karo Lietuvos teritoriją dengė carmečio Rusijos imperijos varstinės matų sistemos ir kaizerinės Vokietijos imperijos topografiniai žemėlapiai. Lietuviški vietovardžiai juose būdavo nurodomi labai mišriai – vyravo lenkiški, rusiški, kartais ir vokiški pavadinimai. Dėl to prie Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo 1924 m. buvo įkurta Topografijos dalis, kuri 1929 m. tapo Karo topografijos skyriumi prie Krašto apsaugos ministerijos.[4]

Nuspręsta, kad Lietuvos ekonomikai ir karinėms reikmėms būtinas topografinis žemėlapis masteliu 1 : 25 000. Esamą Lietuvos teritoriją planuota aprėpti 542 žemėlapiais (su Vilniaus kraštu – 823). Iki I pasaulinio karo tokio mastelio žemėlapis jau buvo Klaipėdos kraštui. Pradžioje užsibrėžta daryti originalius žemėlapius, bet dėl lėtų tempų nuspręsta lygiagrečiai atnaujinti rusiškus žemėlapius nauju formatu. Mokantis originalios topografinės nuotraukos sudarymo, 1925 m. išleistas pirmasis, besiremiantis originalia topografine nuotrauka, Varėnos artilerijos poligono žemėlapis. Iki II pasaulinio karo pradžios iš viso spėta išleisti 19 naujų žemėlapių ir 73 atnaujintus žemėlapius – viso 92 žemėlapius, sudariusius tik šeštadalį respublikos ploto. Mėlynai brūkšniuotai pažymėti žemėlapiai, išleisti pagal originalią topografinę nuotrauką. Mėlynai apvesti lapai išleisti pasinaudojus rekognoskavimą aeronuotrauka.[5]

Žemėlapis buvo leidžiamas 19271940 m.[6] LMA Vrublevskių biblioteka 20182019 m. žemėlapius suskaitmenino ir susiejo su koordinačių sistema, jie pateikiami „Arcgis“ sistemoje.[7]

1 : 25 000 mastelio žemėlapiai
Ažytėnai (305) Krakės (306) Šlapaberžė (307) Surviliškis (308) Truskai (309) Vadokliai (310) Lėnas (311) Taujėnai Š. (312) Kavarskas (313)
Paliepiai (342) Pajieslys (343) Dotnuva (344) Apytalaukis (345) Okainiai (346) Pagiriai (347) Meilūnai (348) Taujėnai P. (349) Žemaitkiemis (350)
Pernarava (379) Josvainiai (380) Kėdainiai (381) Slikiai (382) Šėta (383) Bukonys (384) Siesikai (385) Ukmergė (386) Liduokiai (387)
Čekiškė (413) Panevėžiukas (414) Vendžiogala (415) Pėdžiai (416) Žeimė (417) Panoteriai (418) Vepriai (419) Pabaiskas (420) Šešuoliai (421)
Vilkija (444) Babtai (445) Ibėnai (446) Lapiai (447) Jonava (448) Gegužynas (449) Upninkai (450) Gelvonai (451) Širvintos (452)
Zapyškis (471) Raudondvaris (472) Kaunas Š. (473) Karmėlava (474) Kalnėnai (475) Palomenis (476) Čiobiškis (477) Paparčiai (478) Musninkai (479)
Ežerietis (496) Tabariškės (497) Kaunas P. (498) Pažaislis (499) Rumšiškės (500) Kaišiadorys (501) Žasliai (502) Dainava (503) Kernavė (504)
Kazlų Rūda R. (522) Veiveriai (523) Išlaužas (524) Darsūniškis (525) Kruonis (526) Strėvininkai (527) Kietaviškės (528) Vievis (529) Paneriai (530)
Birštonas (551) Jieznas Š. (552) Užuguostis (553) Semeliškės V. (554) Semeliškės R. (555)
Balbieriškis (575) Punia (576) Jieznas P. (577) Lepelionys (578) Aukštadvaris (579) Rūdiškės (580)
Alytus Š. (601) Raižiai (602) Pivašiūnai (603)
Alytus P. (626) Alovė (627) Daugai (628)
Varėnos poligonas

Antruoju smulkesnio mastelio topografiniu žemėlapiu numatytas 1 : 100 000 mastelio žemėlapis. Jam sudaryti naudoti generalizuoti 1 : 25 000 mastelio lapai, o kur nuotrauka dar nebuvo atlikta, panaudoti vokiečių 1 : 100 000 mastelio žemėlapiai, juos taisant pagal naują aeronuotrauką ir pagrindinius kelius. Dėl to šie žemėlapiai buvo skirtingos kokybės, bet tokia darbo technologija leido iki II pasaulinio karo pradžios sudaryti 44 žemėlapius, aprėpiant 2/3 Lietuvos teritorijos nuo Baltijos jūros iki okupuotų Vilniaus krašto teritorijų. Žemėlapius braižė įvairūs autoriai.[8] Žemėlapis buvo sudaromas naudojant įvairią prieinamą medžiagą, stengiantis išsiversti be lauko darbų. Centrinės šalies dalies ir Klaipėdos krašto žemėlapis sudarytas pasinaudojant 1 : 25 000 mastelio žemėlapiu, kitai teritorijai buvo naudojami senieji žemėlapiai, panaudojant pagrindinių kelių rekognoskavimo rezultatus ir lauko sąlygomis nedešifruotas aeronuotraukas. Žemėlapiai buvo spausdinami keturiomis spalvomis.[9]

Žemėlapis leistas 19341940 m.[10] LMA Vrublevskių biblioteka 20182019 m. žemėlapius suskaitmenino ir susiejo su koordinačių sistema, jie pateikiami „Arcgis“ sistemoje.[11]

1 : 100 000 mastelio žemėlapiai
1000 1001 1002 1003 1004 1005 1006 1007 1008
1100 1101 1102 1103 1104 1105 1106 1107 1108 1109
1200 1201 1202 1203 1204 1205 1206 1207 1208 1209 1210
1300 1301 1302 1303 1304 1305 1306 1307 1308 1309 1310
1400 1401 1402 1403 1404 1405 1406 1407 1408 1409 1410
1500 1501 1502 1503 1504 1505 1506 1507 1508 1509
1603 1604 1605 1606 1607 1608
1703 1704 1705 1706 1707 1708
1803 1804 1805 1806 1807 1808
1904 1905 1906 1907
2004 2005

Šis žemėlapis buvo išleistas 1933 m. dviem lapais. Jis apėmė visą etnografinę Lietuvos teritoriją. Rytinė valstybės siena čia pažymėta pagal 1920 m. sutartį su Rusija, todėl apėmė ir okupuotą Vilniaus kraštą.

  1. Romualdas Girkus & Viktoras Lukoševičius (2008). Neskelbti tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai. Geodezija ir kartografija, 34:3, 103-108, DOI:10.3846/1392-1541.2008.34.103-108
  2. Topographical Maps: 1920 - 1939 Lithuanian. LithuanianMaps.com (tikrinta 2021-11-04).
  3. Lietuva – tarpukario topografiniuose žemėlapiuose. 2019-08-05, VDkaromuziejus.lt (tikrinta 2021-10-23).
  4. Tarpukario Lietuvos žemėlapiai. Maps4u.lt (tikrinta 2021-10-23).
  5. Tarpukario Lietuvos žemėlapių masteliu 1:25000 rinktinis lapas. Maps4u.lt (tikrinta 2021-11-04).
  6. Lietuvos topografiniai žemėlapiai (M 1:25000, lietuviški). 2019-01-22, Arcgis.com (tikrinta 2021-10-23).
  7. Application for comparison of Lithuania topographic maps. Archyvuota kopija 2021-10-09 iš Wayback Machine projekto. Maps.mab.lt (tikrinta 2021-10-23).
  8. Tarpukario Lietuvos topografinių M1:100 000 žemėlapio lapų charakteristikos/ Characteristic of Lithuanian S 1:100000 maps. Maps4u.lt (tikrinta 2021-11-04).
  9. M1:100000 žemėlapių rinktinis lapas. (mėlyna spalva pažymėti parengti/išleisti žemėlapio lapai). Maps4u.lt (tikrinta 2021-11-04).
  10. Lietuvos topografiniai žemėlapiai (M 1:100000, lietuviški). 2019-01-22, Arcgis.com (tikrinta 2021-10-23).
  11. Application for comparison of Lithuania topographic maps. Archyvuota kopija 2021-10-09 iš Wayback Machine projekto. Maps.mab.lt (tikrinta 2021-10-23).
  • Romualdas Girkus, Rimantas Šlinkšis, Bartas Aleksandravičius. Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai. Vilnius, Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2010. ISBN 978-9955-854-29-6.