Tarptautinė istorinio teisingumo komisija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tarptautinė istorinio teisingumo komisija − tai komisija skirta nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Trumpai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši komisija 1998 metais buvo sudaryta vadovaujantis Prezidento Valdo Adamkaus 1998 m. rugsėjo 7 d. pasirašytu dekretu[neveikianti nuoroda]. Šiuo dekretu skelbiama, kad ieškoti ir nustatyti istorinę tiesą tampa nacionaliniu prioritetu, ir tai yra tautų santarvės pagrindas. Įsteigus Tarptautinė istorinio teisingumo komisija tikimasi, kad atliekant išsamius istorinius ir archyvų tyrinėjimus, apie tyrimų rezultatus diskutuojant seminaruose ir konferencijose, įtraukiant moksleivius ir studentus, istorijos klausimai nebus intrigų ar tautinių nesutarimų pagrindu.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komisiją sudaro dvi pakomisės – Nacių okupacinio režimo nusikaltimų tyrimo pakomisė ir Sovietų okupacinio režimo nusikaltimų tyrimo pakomisė. Nacių okupacinio režimo nusikaltimų tyrimo pakomisei pirmininkauja profesorius Liudas Truska, Sovietų okupacinio režimo nusikaltimų tyrimo pakomisei − Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Emanuelis Zingeris. Kiekviena pakomisė turi atskiras tyrėjų ir ekspertų grupes, tiriančias nacių ir sovietų okupacijų nusikaltimus. Komisijos darbą organizuoja ir koordinuoja Sekretoriatas.

Sekretoriatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadovaujamas vykdančiojo direktoriaus Ronaldo Račinsko, sekretoriatas pradėjo veikti 1999 m. spalio 8 d., Vyriausybei patvirtinus Sekretoriato darbo nuostatus. Sekretoriatas organizuoja ir koordinuoja Komisijos darbą, užsako tyrėjams tirti nacių ir sovietinį okupacinius laikotarpius ir jų metu įvykdytus nusikaltimus pagal Komisijos patvirtintą darbo planą, platina informaciją apie jos veiklą.

Sekretoriatas atsakingas už istorijos tyrimų užsakymą, taip pat informacijos bei tyrimų medžiagos rinkimą ir sisteminimą. Sekretoriatas organizuoja mokslines konferencijas, darbinius susitikimus, rengia ir dalyvauja visuomenės švietimo programose. Ši Komisijos institucija į šviečiamąją veiklą siekia įtraukti kitas organizacijas bei fondus ir didinti visuomenės susidomėjimą Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos veikla ir istorijos tyrimais.

Misija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimai ir istorinės tiesos atstatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Objektyvūs išlikusiais dokumentais bei archyvine medžiaga paremti tyrimai turėtų užpildyti moderniosios Lietuvos istorijos spragas, panaikinti izoliaciją nuo Vakaruose vykdomų pažangių istorijos tyrinėjimų ir išvadų. Tarptautinė istorinio teisingumo komisija jau yra pateikusi 26 išvadas, nutarimus. Paskutinį kartą Tarptautinė istorinio teisingumo komisija buvo susirinkusi 2005metų balandžio mėnesį svarstė pateikė išvadas dėl antrosios sovietinės okupacijos pirmojo etapo nusikaltimų. Kiekvieną kartą susirinkusi Tarptautinė istorinio teisingumo komisija suderina skirtingas šalis, skirtingas visuomenes ir neretai skirtingas pasaulėžiūras bei skirtingas istorijos traktavimo doktrinas atstovaujančių Komisijos narių išvadas.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komisija viešina ir platina sukauptą informaciją, informuoja šalies gyventojus, ypač jaunimą, apie nacių ir sovietų okupacijų nusikaltimus ir jų pasekmes Lietuvos visuomenei ir tarptautinei bendruomenei.

Naujos modernios istorijos žinios turi tapti organiška mūsų visuomenės požiūrio į savo praeitį dalimi, todėl Komisija stengiasi pasiekti kiekvieną atvirą pažangai ir naujam mąstymui Lietuvos žmogų, rengdama šviečiamąją medžiagą, seminarus, konferencijas, spausdindama įvairias publikacijas, leidinius.

Konsultacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komisija yra atsakinga už naujus nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimų Lietuvoje tyrimus, o jos tarptautinis pobūdis sudaro sąlygas suderinti Lietuvos ir užsienio valstybių požiūrius į okupacinį Lietuvos istorinį tarpsnį.

Siekdama pasidalyti patirtimi bei įprasminti savo darbą Komisija taip pat teikia konsultacijas valstybės vadovams, supažindindama kitus pareigūnus su atliekamais darbais, dalijasi bei keičiasi informacija su kitomis šalies valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Informacijos šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]