Tarptautinė baltųjų lokių išsaugojimo sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tarptautinė baltųjų lokių išsaugojimo sutartis (angl. Agreement on the Conservation of Polar Bears) – 1973 m. lapkričio 15 d. Osle pasirašyta tarptautinė sutartis, draudžianti nereguliuojamą baltųjų lokių medžioklę sportiniais tikslais, taip pat baltųjų lokių medžioklę iš sraigtasparnių ir ledlaužių. Sutartis įpareigoja ją pasirašiusias šalis imtis reikalingų priemonių baltųjų lokių gyvenamoms ekosistemoms išsaugoti, ypatingą dėmesį skiriant vietovėms, kur jie veda jauniklius, maitinasi ir migruoja. Pasirašiusios šalys taip pat įsipareigoja prižiūrėti baltųjų lokių populiacijas pagal priimtą tinkamą rūšių išsaugojimo praktiką, naudodamos patikimiausius turimus mokslinius duomenis.

Pagal sutartį, lokių medžioklė yra leidžiama tik moksliniais tikslais, arba apsaugoti nuo rimtos grėsmės žmonių gyvenvietes, arba tradicinėse čiabuvių medžioklėse naudojant primityvias tradicines priemones, kaip leidžia atitinkami tradicinę medžioklę reguliuojantys įstatymai. Tokiu būdu sumedžiotų baltųjų lokių kailiai ir kitos kūno dalys negali būti naudojamos komerciniais tikslais.

Galiausiai, šalys įsipareigojo savo valstybėse uždrausti baltųjų lokių importą, eksportą ir pervežimą.

Sutartį pasirašė penkios šalys, turinčios didžiausias baltųjų lokių populiacijas: Kanada, Danija, Norvegija, JAV ir Tarybų Sąjunga. Ją sudaryti paskatino padidėjusi baltųjų lokių medžioklė XX a. septintuoju – aštuntuoju dešimtmečiais. Sutarties šalys iki dabar dalinasi mokslinių tyrimų medžiaga ir kas kelerius metus susitinka aptarti baltųjų lokių populiacijų situacijos bei išsaugojimo priemonių.

Nuorodos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]