Taranis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Taranis (Jupiteris su žaibus ir ratu)

Taranis - keltų-galų dangaus dievas, garbintas Romėnų Ispanijoje. Romėnų poetas Markas Lukanas jį mini savo poemoje „Farsalija“ kaip keltų dievybę, kuriai aukojama[1], kartu su dievais Esu ir Tautačiu. Jis siejamas su kiklopu Brontu („Griaustinis“) graikų mitologijoje, bei su keltų ratu ir jam galėjo būti aukojami žmonės.

Dažniausiai vaizduojamas kaip barzdotas dievas su žaibu vienoje rankoje ir ratu kitoje. Siejamas taip pat su romėnų Jupiteriu, anglo-saksų Junoru, skandinavų Toru (vadintu Tiermu) [2], germanų Donaru ir kitais dievais.

Nors vardas Taranis nėra nustatytas galų rašytiniuose šaltiniuose, tačiau rastos panašios variacijos Taranukno, Taranuo, Taraino[3].

Literatūra

  1. M. Annaeus Lucanus. Pharsalia, Book I Archyvuota kopija 2006-05-02 iš Wayback Machine projekto..
  2. Scheffer, Johannes. 1674. The History of Lapland. Oxford.
  3. Nicole Jufer & Thierry Luginbühl. 2001. Répertoire des dieux gaulois. Paris, Éditions Errance.