Epona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Eponą vaizduojanti stela

Eponakeltų mitologijoje arklininkystės deivė, laikyta arklių, mulų, asilų ir vežėjų globėja.[1] Kartu ji buvo ir vaisingumo deivė, motiniška dievybė.[2]

Galijos keltų mitologijoje Epona buvo viena iš svarbesnių dievybių. Arkliai keltams turėjo didžiulę reikšmę, jie naudoti ir pervežimams, ir kare, ir žemės ūkyje, dėl to natūralu, kad arklių globėjos kultas sudarė svarbią religinių vaizdinių dalį. Epona dažnai sieta su gydymu, ypač gydymu vandeniu. Dėl to jos atvaizdą galima surasti kai kuriose galų šventyklose netoli šaltinių. Manoma, kad jos kultas galėjo būti susijęs ir su mirtimi. Ji galėjo būti vedliu ir sargu, saugančiu mirusiųjų sielas pereinant į požemių pasaulį.

Atvaizdavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Epona vaizduota jauna moterimi, jojančia arkliu, stovinčia ant arklio, važiuojančia vežime, pakinkytame dviem-trim žirgais. Taip pat dažnai vaizduota su vaisingumo ir gausos simboliais, pvz., krepšiu pilnu vaisių ir grūdų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Эпона // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.
  2. Frydrichas Šletė. Keltai tarp Alezijos ir Pergamo. Vilnius:Mokslas, 1984. P.98.