Tampūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pora tampūrų

Tampūra, kitaip tanpūra (hind. तानपूरा, IAST: tānpūrā) arba tambūra (hind. तम्बूरा, IAST: tambūrā) – Pietų Azijos muzikos instrumentas – gnaibomasis chordofonas (liutnia). Tai pusrutulio pavidalo medinis (rečiau moliūgo) rezonatorius su šiek tiek išgaubta (Pietų Indijoje – plokščia) deka ir ilgas sunkus kaklelis be dalmenų. Turi 4–6 plieno ar žalvario stygas, derinamas dažniausiai kvinta.[1]

Tampūra į Indiją patekusi iš Vidurinės Azijos, išsivysčiusi iš tanbūro. Indijos klasikinės muzikos ansambliuose naudojama kaip pritariamasis instrumentas (burdonas). Dabar neretai pakeičiama elektronine tampūra (dar vad. shruti box).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tampūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013