Taip. Ne

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Taip. Ne
Taip.Ne.Logo.jpg
Žanras TV žaidimas
Vedėjas (-ai) Arūnas Valinskas
Prodiuseris (-iai) Arūnas Valinskas
Šalis Lietuva
Trukmė 50 min.
Leidėjas (-ai) LTV, LTV2, LitPoliinter TV, LNK, BTV, LRT televizija
Eterio laikotarpis 1992 m. balandžio mėn. – 2000 m. gegužės mėn.
2012 m. rugsėjo mėn. – 2013 m. gegužės 15 d.
2014 m. sausio 16 d. – 2014 m. birželio 7 d.

„Taip. Ne“ (ankstesnis pavadinimas – „Taip ir Ne“) – intelektinis TV žaidimas, kuriame dalyviai bandydavo atspėti žodį, užduoti tam tikros tematikos klausimus, o žaidimo vedėjas Arūnas Valinskas į juos galėjo atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Vedėjo asistentė – manekenė Renata Mikailionytė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji žaidimo laida eteryje pasirodė 1992 m. balandžio mėnesį Lietuvos televizijos eteryje. Ją A. Valinskas vedė kartu su humoristu Raimondu Bingeliu. Laida rodyta penktadieniais.[1] 1992 m. antroje pusėje laida rodyta LTV2 eteryje. 1993 m. viktorina tik su A. Valinsku pradėta rodyti „LitPoliinter“ televizijoje ir 1995 m. šiai tapus LNK, gyvavo iki 1997 m. gegužės mėn. Nuo tų pačių metų rudens iki 2000 m. gegužės mėnesio ši laida buvo rodoma Baltijos televizijos (vėliau persivadinusios į BTV) eteryje. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. gegužės 15 d. žaidimas „Taip. Ne“ vėl buvo rodomas BTV kanalu. [2] Laidos vedėju ir asistente išliko A. Valinskas ir R. Mikailionytė.

2014 m. sausio 16 d. – birželio 7 d. „Taip. Ne“ rodytas LRT televizijos eteryje, ten, kur ir prasidėjo šio žaidimo istorija.[3]

Taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžioje vyko du pusfinaliai, kuriuose dalyvavo po dvi žaidėjų poras. Vedėjui paskelbus laidos temą, su kuria būdavo susiję visi atsakymai, poros uždavinėja klausimus, į kuriuos vedėjas galėjo atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Vyko 3 raundai, kuriuose už teisingą atsakymą pora gaudavo vieną tašką, o laimėdavo surinkusioji 2 taškus. Po kiekvieno užduoto klausimo leista spėti ir jei nepataikoma, žaidėjas iškrisdavo, porininką (-ę) palikęs spėlioti vieną, bet ties kitu raundu galėjo sugrįžti. Jei nei vienai porai nepavykdavo atspėti, tuomet sekančio raundo atsakymas būdavo vertas 2 taškų. Už kiekvieną laimėtą tašką pora gaudavo prizus. Neatspėtus atsakymus, įskaitant ir neišnaudotą „Kas yra po gaubtu?“ klausimą (jei kuri nors pora iš eilės gaudavo 2 taškus) leista spėti žiūrovams. Tuomet finale susitikdavo pusfinaliuose laimėjusios poros. Finale nugalėjusi pora žaisdavo superfinale, kuriame milžiniško kauliuko pagalba pasirinkdavo vieną iš šešių didžiųjų prizų ir turėjo atspėti žodį per vieną minutę.

Papildomi faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimo vinjetėje skamba dainininko Ovidijaus Vyšniausko balsas. Tradicinis laidos akcentas – vedėjo pabaigoje ištariamas „Atia!“

Žaidime ne kartą dalyvavę ir nugalėję eruditai Benjaminas Mašalaitis, Liucijus Ambraška, Saulius Jurkevičius ir kt. vėliau pasižymėjo ir daugybėje kitų viktorinų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]