Taškento Švč. Jėzaus Širdies katedra
Taškento Švenčiausios Jėzaus Širdies katedra – Romos katalikų bažnyčia Uzbekistano sostinėje Taškente, administraciškai priklauso Uzbekistano Apaštališkajai administratūrai ir yra jos katedra.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastatyta pagal architekto Liudviko Pančakevičiaus projektą. Pamaldų patalpos yra antrame aukšte, o pirmajame – Šv. Antano ir Šv. Jono Pauliaus II salės, biblioteka. Bažnyčią puošia vitražai, pagaminti Lenkijoje pagal Uzbekistano dailininkų eskizus, taip pat vietoje sukurti menininkų kūriniai. Bažnyčia aptverta betono tvora, link pagrindinio įėjimo veda akmeniniai laiptai
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiek didesnė katalikų bendruomenė tuometiniame Turkestane susidarė Lietuvoje ir Lenkijoje numalšinus 1863 m. sukilimą ir atitrėmus čionai dalį sukilėlių. Jie bandė prašyti leidimo pastatyti nors nedidelę bažnyčią, bet tuometinis krašto valdytojas Konstantinas Kaufmanas (buvęs Vilniaus gubernatorius, liūdnai pagarsėjęs kaip lietuviškos spaudos uždraudėjas) nesutiko. Nuo 1884 m. buvo meldžiamasi laikinojoje koplyčioje, o parapija užregistruota tik 1889 m.
1902 m. į Turkestano krašto sostinę Taškentą atvyko kunigas Justinas Bonaventūra Pranaitis ir ėmė telkti tikinčiuosius. Tų pačių metų spalio 25 d. koplyčioje jis aukojo pirmąsias Šv.Mišias ir pradėjo rinkti lėšas būsimai bažnyčiai. Aukojo tremtinių palikonys, katalikiškoji miesto inteligentija ir kariškiai. Kertinis akmuo padėtas 1912 m., tuo metu kartu statomos ir katalikų šventovės Samarkande, Naujajame Margilane (dab. Fergana) bei kt. Turkestano miestuose. Pirmojo pasaulinio karo metais parapiją papildė lenkų belaisviai iš Austrijos–Vengrijos kariuomenės, jų stovykla buvo įrengta netoliese. Pamaldos vykdavo neužbaigtame pastate. 1917 m. kun. J.B.Pranaitis mirė ir buvo palaidotas prie statomos bažnyčios.
Darbus tęsė kun. Bronislovas Rūtenis, 1921–1922 m. – kun. Leonas Tučko. Pastarajam mirus, statybiniais darbais vėl rūpinosi Br. Rūtenis. Pamažu dauguma lenkų ir lietuvių parapijiečių sugrįžo į savo atkurtas valstybes. 1923 m. kun. J.B.Pranaičio palaikai vietos bolševikų valdžios įsakymu buvo iškasti ir perlaidoti kitoje vietoje. 1925 m. neužbaigtą pastatą valstybė nacionalizavo, jame buvo įrengtas bendrabutis, įvairios įstaigos bei sandėliai. Tikintieji bendrai maldai rinkdavosi kitose vietose iki 1937 m., kai suėmė ir sušaudė kleboną Juozapą Sovinskį.
1975 m. tuometinė Uzbekijos TSR vadovybė buvusioje bažnyčioje įrengė koncertų salę. 1997 m. pastatas perduotas tikintiesiems, remontas ir pritaikymas katalikiškai šventovei užtruko – tik 2000 m. Taškento Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia buvo vėl konsekruota. Šiuo metu pamaldos vyksta rusų, anglų, lenkų ir korėjiečių kalbomis.