Svifto-Tatlio kometa
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | Lewis Swift ir Horace Parnell Tuttle |
| Atrastas | 1862 m. liepos 16 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Epocha | 2450000.55 (1995 m. spalio 10 d.) |
| Afelio nuotolis | 51.225 av |
| Perihelio nuotolis | 0.9595 av |
| Didysis pusašis | 26.092 av |
| Ekscentricitetas | 0.9632 |
| Orbitinis periodas | 133.28 a |
| Posvyris | 113.45° |
| Paskutinis perihelis | 1992 m. gruodžio 11 d. |
| Sekantis perihelis | 2126 m. liepos 12 d. |
Svifto-Tatlio kometa – periodinė kometa su 133 metų orbitos ciklu.[1] Tai atitinka klasikinį Halio tipo kometos apibrėžimą (20 metų < ciklas < 200 metų). Ji buvo nepriklausomai atrasta 1862 m. liepos 16 d. Liuiso Svifto ir 1862 m. liepos 19 d. Horaso Parnelo Tutlio. Ši kometa tuomet buvo 2-ojo ryškio ir turėjo 30 ° uodegą.[2]
Numatyta, kad kometa vėl sugrįš 2126 m. ir praskries labai arti Žemės. Yra pavojus, kad jei ne pats 8 km skersmens kometoidas, tai bent jo gabalai, pasklidę po orbitą, gali susidurti su Žeme.
Svifto-Tatlio kometa yra pagrindinis Perseidų meteorų lietaus astronominis kūnas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aloyzas Pučinskas. Svifto ir Tatlio kometa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 802 psl.
- ↑ astronomija.lt Archyvuota kopija 2017-08-11 iš Wayback Machine projekto. Svifto-Tatlio kometa