Pereiti prie turinio

Svanetijos sukilimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1921 m. Svanetijos sukilimas buvo nepavykęs sukilimas prieš neseniai Gruzijoje susikūrusį bolševikų režimą.

Sukilimas kilo Svanetijoje, kalnuotame vakarinės Gruzijos regione, netrukus po Raudonosios Armijos įsiveržimo į Gruziją ir Gruzijos TSR sukūrimo (1921 m. vasario-kovo mėn.). Pirmieji neramumai tarp vietos valstiečių kilo jau 1921 m. gegužę ir greitai peraugo į ginkluotą maištą prieš nepopuliarų Gruzijos Revoliucinį Komitetą, bolševikų pereinamojo laikotarpio vyriausybę. Mosostro Dadeškelianio, Nestoro Gardapchadzės ir Bidzinos Pirvelio vadovaujami partizanai rugsėjo mėnesį nuginklavo Svanetijoje buvusius Raudonosios armijos dalinius ir ėmė ruoštis puolimui prieš Kutaisį, antrąjį pagal dydį Gruzijos miestą. Gruzijos Revkomas, matydamas, kad sukilimas gali išsiplėsti į visą šalį ir sukelti pilietinį karą[1], 1921 m. spalio 7 d.įsakė sukurti specialius baudžiamuosius būrius kovai su sukilėliais, kurie vadinti "politiniais banditais".

Kovos Svanetijoje vyko šešis mėnesius, tačiau sovietų armijai pavyko užkirsti kelią sukilimo plitimui į aplinkinius regionus.

  1. Knight, Ami W. (1993), Beria: Stalin's First Lieutenant, p. 26. Princeton University Press, Princeton, New Jersey, ISBN 0-691-01093-5