Suviliota ir pamesta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Suviliota ir pamesta
Seducedabandoned.jpg
PavadinimasSedotta e abbandonata
Kilmės šalisFlag of Italy.svg Italija
Flag of France.svg Prancūzija
RežisieriusPietro Germi
Scenaristas (-ai)Agenore Incrocci
Furio Scarpelli
Pietro Germi
Luciano Vincenzoni
VaidinaStefania Sandrelli
Metai1964
Žanrasdrama, komedija
Trukmė115 min.
Kalbaitalų
IMDb įrašas

Suviliota ir pamesta (it. Sedotta e abbandonata) – 1964 m. Italijoje sukurta komiška drama, išgarsinusi aktorę Stefania Sandrelli ir apdovanota Kanų kino festivalyje.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • Stefania Sandrelli – Anjeza Askalonė
  • Saro Urzi – donas Vincenzo Askalonė
  • Aldo Puglisi – Pepipo Kalifano
  • Lando Buzzanca – Antonijus Askalonė
  • Lola Braccini – Amalija Kalifano
  • Leopoldo Trieste – baronas Zapala
  • Paola Biggio – Matilda Askalonė

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Anjeza

Donas Askalonė – karštakošis nedidelio Sicilijos miestelio gyventojas, kuriam šeimos garbė ir žmonių nuomonė yra svarbiausi dalykai gyvenime. Viena iš jo dukterų, apkūnioji Matilda, ketina tekėti už Pepino Kalifano, tačiau ir būsimiesiems jaunavedžiams tėvas leidžia kartu praleisti tik keletą minučių per dieną. Nepaisant griežtos namų tvarkos, kartą šeimai nuėjus miegoti, Pepino jėga suvilioja jaunesnę Matildos seserį 15-metę Anjezą. Mergina labai išgyvena dėl šio įvykio ir, nors ir kaip mėgina tai nuslėpti, galiausiai tėvai sužino tiesą.

Prasideda tikra itališka sumaištis: donas Askalonė, saugodamas šeimos garbę, priverčia Pepino parašyti laišką Matildai, kuriame šis praneša ją paliekantis, ir pasižadėti vesti Anjezą. Tuo pačiu, nenorėdamas, kad vyresnioji duktė taptų apkalbų objektu, įkalba jai pasipiršti nusigyvenusį miestelio baroną Zapalą. Po šių piršlybų Askalonė tikisi, kad bus galima visiems pranešti ir apie Pepino jungtuves su Anjeza, tačiau sumanymas nueina niekais, kai Pepino nutaria sulaužyti pažadą vesti ir pabėga. Askalonei tenka ieškoti kito būdo gelbėti šeimos garbę ir jis nusprendžia, kad tinkamiausias tam būdas – nužudyti Pepiną. Vis tik jis pats nenori imtis šio darbo ir liepia tai atlikti vieninteliam sūnui Antonijui. Sužinojusi apie tai, Anjeza praneša policijai ir tokiu būdu gandai pasklinda po miestelį. Pepino apkaltinamas suvedžiojęs nepilnametę ir įkalinimo akivaizdoje vėl nori vesti Anzeją, tačiau tam dabar pasipriešina Askalonė. Kol visi bet kokia kaina stengiasi išsaugoti ir apginti šeimos garbę, niekas nesirūpina ko nori ir ką jaučia nuo Pepino vaiko besilaukianti Anjeza...

Apdovanojimai ir nominacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Avelino Neorealizmo filmų festivalis – geriausias aktorius (S. Urzi)
  • Kanų kino festivalis – geriausias aktorius (S. Urzi)
  • Kanų kino festivalis – geriausias režisierius (nominacija) (P. Germi)
  • David di Donatello – geriausias režisierius (P. Germi)
  • „New York Film Critics Circle Awards“ – geriausias užsienio filmas (2 vieta)
  • Italijos Nacionalinis kino žurnalistų sindikatas:
    • geriausias aktorius (S. Urzi)
    • geriausias antrojo plano aktorius (L. Trieste)
    • geriausias scenarijus
    • geriausias prodiuseris
  • Italijos Nacionalinis kino žurnalistų sindikatas (nominacijos):
    • geriausias režisierius (P. Germi)
    • geriausia originali istorija
    • geriausia kinematografija
    • geriausi kostiumai