Suvalkijos socialinės globos namai

Koordinatės: 54°35′13″š. pl. 23°18′50″r. ilg. / 54.587°š. pl. 23.314°r. ilg. / 54.587; 23.314
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°35′13″š. pl. 23°18′50″r. ilg. / 54.587°š. pl. 23.314°r. ilg. / 54.587; 23.314

Suvalkijos socialinės globos namai – socialinės globos įstaiga Katiliškių kaimo rytuose, P. Katiliaus g. 22 (Marijampolės savivaldybė).[1] Yra valgykla, skalbykla, biblioteka, užimtumo kompleksas, sporto salė. Veikia muzikos, dramos, medžio darbų, radiotechnikos, rankdarbių, dailės, keramikos, maisto gaminimo, sporto būreliai. Visi galintys ir pageidaujantys dalyvauja darbinėje veikloje. Globos namuose ugdomi, atstatomi ir palaikomi gyventojų savarankiško gyvenimo gebėjimai, vertinami ir nustatomi pagalbos gyventojui poreikiai, sprendžiamos gyventojų problemos, vykdoma gyventojų socialinė integracija į visuomenę, glaudžiai bendradarbiaujama su gyventojų artimaisiais.

Įmonės kodas - 190796758. Įstaigos tikslas – sukurti ir įgyvendinti efektyvų stacionarios socialinės globos įstaigos veiklos modelį, siekiant gyventojams užtikrinti kokybišką socialinių paslaugų teikimą, sudarant žmonėms kuo palankesnes, priartintas prie namų aplinkos, gyvenimo sąlygas, saugumą, žmogiškąjį orumą, integraciją į visuomenę.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suvalkijos socialinės globos namai įkurti 1945 m. spalio 12 d. Bažnyčios g. 24, Marijampolėje. 1946 m. jie buvo perkelti į Šunskų valsčiaus Katiliškių kaimą. Tada jie vadinosi Marijampolės invalidų namais ir kūrėsi ūkininkų Katilių žemėse bei pastatuose. Šių namų administracija ir valgykla kurį laiką buvo įsikūrusi žymaus fiziko-matematiko prof. Petro Katiliaus name, kurį iki šiol supa didelis sodas. Nuo 1979 m. pradėti apgyvendinti žmonės su psichine ir proto negalia. 19922003 m. pastatyti nauji korpusai.[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu invalidų namuose gyveno 70 žmonių, kuriuos aptarnavo 14 darbuotojų. Čia jie dirbo žemę, augino gyvulius, prižiūrėjo sodą. Pagalbinis ūkis buvo pagrindinis maisto ir pragyvenimo šaltinis. Visi išgalintys dirbo ir gaudavo atlyginimą. Buities ir gyvenimo sąlygos buvo gana skurdžios, aplinkinių požiūris neigiamas. 1959 ir 1970 m. gyventojų surašymuose šių invalidų namų gyventojai buvo apskaityti atskirai nuo kitų gyvenviečių.

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 1970 m.
1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5]
95 265


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Suvalkijos socialinės globos namai. Vz.lt (tikrinta 2023-07-07).
  2. Suvalkijos socialinės globos namai. Geraprieziura.lt (tikrinta 2023-07-07).
  3. Istorija. Archyvuota kopija 2023-07-07 iš Wayback Machine projekto. Suvalkijossgn.lt (tikrinta 2023-07-07).
  4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]