Sukcesija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Merge-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Ekologinė sukcesija“.
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Sukcesija (lot. succesio - sekimas, įpėdinystė), arba kaita, - tai nesezoninis, kryptingas, negrįžtamas, nepertraukiamas bendrijų, populiacijų, rūšių atsiradimas ir išnykimas konkrečioje vietovėje.

Stadijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirminės sukcesijos - vyksta ten, kur susidaro substratai, tinkantys įsitvirtinti augalams.

Antrinės sukcesijos - vyksta tuo atveju, kai augalų danga sunyksta veikiant nepalankiems išorės veiksniams (pvz., po gaisrų, audrų, kirtimų ir pan.)

Mišrumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Endogeninės, endodinaminės (gr. endon - viduje; genesis - gimimas, kilmė; dynamis - jėga) - kai sukcesijos mechanizmas glūdi pačioje bendrijoje.  

Cenogeninės, cenogenetinės (gr. koinos - bendras) - kai vienų bendrijų persiformavimas į kitas vyksta laipsniškai iš jau susiformavusių bendrijų.

Egzogeninės, egzodinaminės (gr. exō - išorėje) - kai visą kaitos procesą (arba bent kaitos pradžią) apsprendžia išorinės aplinkos pasikeitimas.

Antropogeninės, antropodinaminės (gr. anthropos - žmogus) - bendrijų kaita, vykstanti dėl žmogaus veiklos (sėjomainos, tręšimo, miškų kirtimo ir t. t.)

Trukmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgalaikės, ilgaamžės (istorinės) - išsilaiko užimtoje vietovėje (teritorijoje) ilgą laiką (daugiau kaip kelis šimtmečius ar tūkstantmečius). *Sąlygiškai stabilios sukcesijos - negrįžta į pradinę padėtį daugelį šimtmečių (pvz., įvairiaamžiai miškai).

Priežastingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trumpalaikės, trumpaamžės, greitos (šiuolaikinės) - greitai (miškų atveju - per vieną miško kartos laikotarpį) grįžtančios į pradinę (pagrindinę) būseną.

Literatūra: Монин А.С., Шишков Ю.А. 1979. История климата. Л.: Гидрометеоиздат, 408 с. Lietuvos TSR fizinė geografija. I. 1958 (ats. red. A.Basalykas) V.: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 504 p. Basalykas A. 1977. Lietuvos TSR kraštovaizdis. V.: Mokslas, 239 p. Kabailienė M. 1990. Lietuvos holocenas. V.: Mokslas, 176 p.