Stateras
Stateras (sen.gr. στᾰτήρ) – senovinė Graikijos moneta, galbūt Lydijos kilmės, buvusi apyvartoje nuo 700 m. pr. m. e. iki 50 m. Jas plačiai naudojo ir keltų gentys.
Pirmieji staterai, kaldinti Atėnuose, buvo prilyginti 1 tetradrachmai (4 drachmos), nors kitose vietose ar kitu metu stateru vadino didrachmas (2 drachmas). Staterus kaldino ir Korinte.[1] Staterus kaldino ir kai kuriose Viduržemio jūros salose, pvz., Eginoje (gr. Αίγινα, angl. Aegina)ir Kydonijoje (gr. Κυδωνία, angl. Kydonia). Pavyzdžiui, Kydonijoje buvo kaldintas sidabrinis stateras, ant kurio buvo pavaizduota Mino civilizacijos deivė Britomartė.[2]
Buvo kaldinami ir auksiniai staterai, bet juos kalė tik keliose kalyklose. Auksinių staterų nominalas būdavo 20–28 drachmos. Stateras svėrė 8,5 g (dukart daugiau už drachmą), o aukso ir sidabro santykis buvo nusistovėjęs 1:10. Žinomiausi auksiniai staterai buvo kyzikenai (kyzikenos) iš Kyziko (Cyzicus)ir auksiniai staterai, kuriuos kaldino Galijoje. Galų vadai staterus nusižiūrėjo iš Makedonijos karaliaus Pilypo II ar Aleksandro Makedoniečio staterų, kuriuos parsigabeno į vakarus grįžę keltai samdiniai.