Stary Olsa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Стары Ольса

Grupės pasirodymas 2008 m. Lvove
Biografija
KilmėFlag of Belarus.svg Baltarusija, Minskas
Žanraividuramžių, renesansinė muzika
Kūrinių kalbosgudų ir kt.
Instrumentaivokalas, dūdmaišis, lyra, guslės, mandolina ir kt.
Aktyvumo metai1999–
Svetainėstaryolsa.com
Nariai
Dmitrijus Sasnovskis, Marija Šaryj, Alešas Čiumakovas, Ilija Kublickis, Siarhėjus Tapčevskis, Aliaksėjus Vojcechas
Buvę nariai
Oksana Koscian, Jekaterina Radzvilova, Andrėjus Apanovičius

Stary Olsa (blrs. Стары Ольса) – Baltarusijos viduramžių muzikos grupė. Įkurta 1999 m. Minske ir atlieka daugiausia karinio pobūdžio dainas apie LDK laikus.

Grupę 1999 m. įkūrė Dmitrijus Sasnovskis. Jos pavadinimas 'Senoji Olsa' kilęs nuo Olsos upės, tekančios per Kličavo miestą. „Stary Olsa“ siekia rekonstruoti LDK laikų muziką, tam pasitelkdama įvairius senuosius muzikos instrumentus (dūdmaišiai, guslės, ratukinė lyra, šalmėjus, daudytė, mandolina ir kt.), baltarusių liaudies balades, karines dainas, dvaro muziką. Taip pat atlieka Europos šalių viduramžių ir renesansinę muziką, etniniu stiliumi įgroja žymias roko balades.[1] Per pasirodymus vilki būdingus XIV–XVII a. LDK rūbus. Yra įrašę dainą, šlovinančią litvinų valdovą Vytautą.[2]

„Stary Olsa“ dalyvauja įvairiuose muzikos festivaliuose, viduramžių rekonstrukcijų šventėse, riterių turnyruose. 2003 m. prie grupės įkurtas šokių kolektyvas „Javorina“.

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Келіх кола (2000 m.)
  • Вір (2001 m.)
  • Verbum (2002 m.)
  • Шлях (antologija, 2003 m.)
  • Скарбы літвінаў: Сярэднявечча (2004 m.)
  • Скарбы літвінаў: Рэнесанс (2004 m.)
  • Ладдзя Роспачы (2004 m.)
  • Сярэднявечная дыскатэка (2005 m.)
  • Гераічны эпас (Спевы рыцараў і шляхты Вялікай Літвы) (2005 m.)
  • Музыка Вялікага княства Літоўскага (2007 m.)
  • Лепшае (2009 m.)
  • Дрыгула (2009 m.)
  • Santa Maria (2013 m.)
  • Кола рыцэрска (2016 m.)
  • Medieval Classic Rock (2016 m.)
  • Вада, хмель і солад (2017 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]