Stanislovas Skaševskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Stanislovas Skaševskis (m. 1579 m.) - mozūrietis, bajoras, LDK politinis veikėjas, reformacijos šalininkas.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Skaševskis buvo kilęs iš Lenkijos - Mozūrijos, tėvoninės Skaševo valdos Zakročino paviete. Karjeros galimybės ir noras praturtėti atvedė jį ir jo šeimą į Žemaitiją.Pagrindinė rezidencija buvo Kurtuvėnuose.

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie S. Skaševskio karjeros aiškiai prisidėjo Prūsijos kunigaikštis Albrechtas, kuris intensyviai rėmė LDK protestantus. Skaševskis figūruoja XVI a. kelių Žemaitijos valsčių valdytojų sąraše. Nuo 1551 iki 1558 m. jis buvo Kražių seniūnu, rūpinosi mokesčių surinkimu, prekybinėmis privilegijomis. 1558-1561 m. Skaševskis užėmė Batakių seniūno pareigas. 1559 m. jam suteiktos Jurbarko seniūno pareigos.

Asmenybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad S. Skaševskis buvo išsilavinęs, veikiausiai universitetinio mokslo ragavęs žmogus. Puikiai rašė lenkiškai, o su Prūsijos kunigaikščiu Albrechtu susirašinėjo lotyniškai.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyresnysis sūnus - Jonas Skaševskis. 1579 m. jis vedė Elžbietą Jokūbaitę Ostrorogską. Palikuonių neturėjo.

Antroji žmona - Jadvyga Kamenskaitė, Jurgio Kamensko dukra. Jų santuoka galėjo įvykti tarp 1562 ir 1565 m. Su ja susilaukė dukters Kotrynos Skaševskos.