Stanislovas Skaševskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Stanislovas Skaševskis (m. 1579 m.) - mozūrietis, bajoras, LDK politinis veikėjas, reformacijos šalininkas.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Skaševskis buvo kilęs iš Lenkijos - Mozūrijos, tėvoninės Skaševo valdos Zakročino paviete. Karjeros galimybės ir noras praturtėti atvedė jį ir jo šeimą į Žemaitiją.Pagrindinė rezidencija buvo Kurtuvėnuose.

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie S. Skaševskio karjeros aiškiai prisidėjo Prūsijos kunigaikštis Albrechtas, kuris intensyviai rėmė LDK protestantus. Skaševskis figūruoja XVI a. kelių Žemaitijos vals­čių valdytojų sąraše. Nuo 1551 iki 1558 m. jis buvo Kražių seniūnu, rūpinosi mokesčių surinkimu, prekybinėmis privilegijomis. 1558-1561 m. Skaševskis užėmė Batakių seniūno pareigas. 1559 m. jam suteiktos Jurbarko seniūno pareigos.

Asmenybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad S. Skaševskis buvo išsilavinęs, veikiausiai universitetinio mokslo ragavęs žmogus. Puikiai rašė lenkiškai, o su Prūsijos kunigaikščiu Albrechtu susirašinėjo lotyniškai.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyresnysis sūnus - Jonas Skaševskis. 1579 m. jis vedė Elžbietą Jokūbaitę Ostrorogską. Palikuonių neturėjo.

Antroji žmona - Jadvyga Kamenskaitė, Jurgio Kamensko dukra. Jų santuoka galėjo įvykti tarp 1562 ir 1565 m. Su ja susilaukė dukters Kotrynos Skaševskos.