Stanislovas Mikulionis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Mikulionis
Gimė: 1935 m. sausio 20 d.
Taraldžiai, Kamajų valsčius
Mirė: 1992 m. spalio 11 d. (57 metai)
Vilnius
Veikla: architektas restauratorius
Organizacijos: Paminklų konservavimo institutas
Pareigos: skyriaus vyr. architektas
Išsilavinimas: humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater: Kauno politechnikos institutas
Žymūs apdovanojimai:

LTSR valstybinė premija

Stanislovas Mikulionis (1935 m. sausio 20 d. Taraldžiai, Kamajų valsčius – 1992 m. spalio 11 d. Vilnius) – Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1976 m. architektūros mokslų kandidatas.

19591962 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse Vilniuje. 19621964 m. Trakų vykdomojo komiteto pirmininkas, 19641983 m. Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių Vilniuje (nuo 1969 m. Paminklų konservavimo institutas) projektų vyr. architektas, instituto vyr. specialistas, Visuomeninių pastatų skyriaus vyr. architektas. 19841992 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas; nuo 1976 m. docentas.[1]

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gyvenamieji namai Didžiojoje g., 1965 m. ir Arklių g., 1968 m., restauravimo projektas
  • Trakų salos pilis, konservavimo ir restauravimo projektas – rekonstruota priešpilio pietinė dalis ir pietvakarinis bei šiaurės rytų bokštai, kazematų vakarinė dalis, 19621984 m.
  • Medininkų pilis, atskirų dalių rekonstrukcija
  • Biržų pilis, atskirų dalių rekonstrukcija
  • Vilniaus senamiesčio regeneracijos projektas, su kitais, 1969 m.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Trakų salos pilis, 1978 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algimantas MačiulisStanislovas Mikulionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 121 psl.