Stanislovas Černevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stanislovas Černevičius
Gimė 1728 m. rugpjūčio 15 d.
Kaunas, Abiejų Tautų Respublika
Mirė 1785 m. liepos 7 d. (56 metai)
Staikai, Abiejų Tautų Respublika
Veikla dvasininkas

Stanislovas Černevičius (1728 m. rugpjūčio 15 d. Kaune – 1785 m. liepos 7 d. Staikuose dabar Baltarusija) – dvasininkas, jėzuitas, 1782-1785 m. Rusijos imperijos jėzuitų vikaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1728 m. rugpjūčio 15 d. Kaune. Į Jėzuitų ordiną įstojo 1743 m. Vilniuje, čia mokėsi apaštalauti tarp vargšų, ligonių. 1747-1757 m. studijavo teologiją ir filosofiją Vilniaus universitete. 1750-1753 m. dėstė gramatiką ir poeziją Kražių kolegiją. 1756 m. įšventintas kunigu. 1761 m. davė amžinuosius įžadus.1759-1768 m. buvo ATR atstovas Romoje. 1770 m. tapo Polocko jėzuitų kolegijos vadovu. 1773 m. popiežiui uždarius jėzuitų ordiną S. Černevičius stengėsi išsaugoti ordino įtaką ATR, jo iniciatyva buvo išsaugotas jėzuitų noviciatas, o 1782 m. išrinktas generaliniu vikaru iki gyvos galvos.[1] Mirė 1785 m. liepos 7 d. Staikuose.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • S. Zalenski: Les jésuites de la Russie blanche (2 vol.), Paris, 1886.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]