Virinta oda

Itališkas pieštukų dėklas iš virintos odos (apie 1500 m.).

Virinta oda (angl. boiled leather, pranc. cuir bouilli), dar žinoma kaip kieta oda – stora vandenyje virinta oda, iš kurios darydavo šarvus.

Storą raugintą gyvulių odą virindavo vandenyje (kartais teigiama, kad į vandenį dėdavo aliejaus ir vaško; kartais – kad iš rauginto šlapimo gautų amonio druskų). Virinta oda pasidaro kieta ir kiek trapoka, panaši į medieną. Ką tik virinta, dar šlapia oda būna lanksti ir kiek tąsi, todėl tuo metu ją galima formuoti – suteikti gaminamiems šarvams (šalmams, kirasoms, antblauzdžiams ir pan.) reikalingą formą. Spėjama, kad virintą odą kartais plakdavo plaktuku ir tokiu būdų ją sutankindavo ir sukietindavo.

Suformuotų virintos odos elementų vaškavimas apsaugo odą nuo įmirkimo ir deformacijos.

Virinta oda būdavo pigi ir lengva alternatyva bronzai, plienui ir kitoms šarvinėms medžiagoms.

Virintą odą naudodavo ir knygų viršeliams.

Nuorodos

• Leather Scale Armor, ca. 6th century B. C. Eurasian (ši šarvinė palaidinė pagaminta iš virintos odos žvynų)[1]
• Water hardened leather for armour
• Boiled leather in wax Archyvuota kopija 2006-09-02 iš Wayback Machine projekto.
• Cuir Bouilli/Hardened Leather FAQ Archyvuota kopija 2007-08-23 iš Wayback Machine projekto.