Tracheotomija
Tracheotomija (tracheo 'gerklė' + tomos, iš temnein 'pjauti') – chirurginė procedūra, kai įpjaunant kaklą ir gerklės sienelę padaroma anga, pro kurią oras tiesiai patenka į gerklę. Pro angą gali būti įstatomas tracheostominis vamzdelis.
Tracheostomija – būsena, kai žmogus turi tracheotomiškai sudarytą ilgalaikę angą (stoma).
Tracheotomiją prireikus atlieka skubiosios pagalbos gydytojai, chirurgai, veterinarai.
Manoma, kad tracheostomijos atvaizdų galima aptikti Senovės Egipto lentelėse[1] , tačiau pirmas detalus teisingas žinomas tracheotomijos aprašas yra iš XII a.[2], atliktas Ibn Zuhr’o. Šiuolaikinė tracheotomijos technika aprašyta 1909 m.
Tracheotomijos ir tracheostomijos naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tracheotomija atliekama tada, kai kvėpavimą apsunkina:
- žandikaulių ar veidinės kaukolės dalies traumos,
- galvos ar kaklo augliai,
- įgimti augliai
- kaklo srities uždegimai, ištinimas (pvz., įgėlus vapsvai ar bitei)
Tracheostomija naudojama, kai reikia užtikrinti kelią ilgalaikiam dirbtiniam plaučių vėdinimui operacijų metu, plaučių valymui gydant komos būsenoje esančius pacientus ir pan.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ "Tracheostomy: Evolution of an Airway, " Archyvuota kopija 2017-04-01 iš Wayback Machine projekto. Steven E. Sittig and James E. Pringnitz, AARC Times, February 2001.
- ↑ Prof. Dr. Mostafa Shehata, „The Ear, Nose and Throat in Islamic Medicine“, Journal of the International Society for the History of Islamic Medicine, 2003 (1): 2-5 [4].
|
Šis su medicina susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |