Templė
Templė – strypas, lynas, naudojamas kam nors įtempti, pritvirtinti.[1] Ji yra templinių ginklų, įvairių konstrukcijų sudedamoji dalis.
Lankų templės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaunamasis lankas veikia kaip spyruoklės ir stygos mechanizmas, kuriame templė, atlikdama stygos vaidmenį, turi atlaikyti didelį krūvį. Įtempiant templę, lenkiamame lanke sukaupiama potencinė energija. Atleidus templę, ši energija virsta kinetine energija. Išlaisvinta spyruoklės principu veikiančio lanko energija, jai stengiantis grįžti į ramybės būseną, perduodama į templę, kuri šią energiją perduoda išsviedžiamai strėlei.[2]
Tradicinės senųjų lankų templės gaminamos iš suvytų kanapinių virvių, sausgyslių, šilko, odos. Šiuolaikiniams lankams naudojamos templės iš atsparių sintetinių medžiagų. Priklausomai nuo lanko stiprumo ir jo konstrukcijos, templės parenkamos atitinkamo ilgio, sudarytos iš įvairaus skaičiaus gijų.
Kitos naudojimo sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Templės, kai jų neveikia gniuždymo jėgos, gali būti įrengiamos statybos objektuose, pakabinamose konstrukcijose, jomis tvirtinamos erdvinių ryšių sistemos. Jų pagalba tvirtinami balkonai ir stogeliai (atsisakant kolonų krūviui laikyti), vantiniai tiltai, erdviniai fasadai. Templių naudojimu paremtos gelžbetonio konstrukcijų įtempto armavimo technologijos, kai konstrukcijos armuojamos įtemptais aukšto atsparumo plieno lynais ir strypais, vantų ir templių sistemomis.[3] Metalinės templės tvirtinamos prie inkaro, įtempiamos sąvaržos pasukimu, nenaudojant papildomos įrangos. Plieninę betono armatūrą bandoma pakeisti templėmis iš stiklo pluošto.
