Palaiminimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Izaokas palaimina Jokūbą“, Govert Flinck paveikslas.

Palaiminimas – palinkėjimas žmogui gauti dieviškos dovanos, šventumo arba vilties išpildymo. Palaiminimas plačiai naudojamas judaizme ir krikščionybėje laiminant tikinčius vestuvių, gimimo ir kitų švenčių metu. Būti palaimintu dažnai reiškia gauti gyvenime Dievo malonę ir pritarimą.[1] Biblijoje aprašyti palaiminimai randami tiek Senajame, tiek ir Naujajame Testamente.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Palaiminimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-04-06.