Emmanuel Le Roy Ladurie
| Emmanuel Le Roy Ladurie pranc. Emmanuel Le Roy Ladurie | |
|---|---|
| |
| Emmanuel Le Roy Ladurie | |
| Gimė | 1929 m. liepos 19 d. Paryžius, Prancūzija |
| Mirė | 2023 m. lapkričio 22 d. (94 metai) |
| Veikla | Prancūzijos istorikas |
| Organizacijos | Prancūzijos nacionalinė biblioteka |
| Pareigos | direktorius |
 Vikiteka |
Emmanuel Le Roy Ladurie |
Emanuelis Le Rua Ladiuri (pranc. Emmanuel Le Roy Ladurie, 1929 m. liepos 19 d. Paryžiuje, Prancūzijoje – 2023 m. lapkričio 22 d.[1]) – Prancūzijos istorikas modernistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Studijavo Aukštojoje normalinėje mokykloje ir Sorbonoje. 1953–1957 m. dėstė Monpeljė licėjuje, 1957–1960 m. dirbo Mokslinių tyrimų nacionaliniame centre. 1960–1965 m. Monpeljė universiteto, 1965–1969 m. Praktinės aukštųjų studijų mokyklos, 1970–1971 m. Sorbonos, 1971–1973 m. Paryžiaus VII universiteto, nuo 1973 m. – Prancūzijos kolegijos dėstytojas, Šiuolaikinės istorijos katedros vedėjas. Nuo 1969 m. vienas žurnalo „Annales. Economies. Sociėtės. Civilisations“ redaktorių, neformalus „Annales“ mokyklos trečiosios kartos lyderis, 1987–1994 m. Prancūzijos nacionalinės bibliotekos direktorius.
Nuo 1993 m. Prancūzijos instituto Moralinių ir politinių mokslų akademijos narys, Europos akademijos narys. Prancūzijos komunistų partijos narys, 1956 m. po TSRS invazijos į Vengriją išstojo, 1960–1989 m. Prancūzijos jungtinės socialistų partijos narys.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrė klimato kaitą ir jos poveikį žmonių gyvenimui, Prancūzijos pietinių regionų socialinę ekonominę, valstiečių mentaliteto ir kasdieninio gyvenimo lokalinę istoriją. Le Rua Ladiuri atmetė tiek marksistinį socialinių prieštaravimų reikšmės istorijos procesui suabsoliutinimą, tiek tradicinį požiūrį, kad dvasiniam praeities gyvenimui pažinti užtenka tuometinės visuomenės elito tikėjimo bei įvaizdžių nagrinėjimo. Novatoriškai rėmėsi šaltiniais, parašė vadinamosios mikroistorijos veikalų, juose panaudojo inkvizicijos tardymo protokolus, detaliai atsispindinčius visuomenės gyvenimą.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oksitanijos kaimas Montaju 1294–1324 m. metais / Montaillou, village occitan de 1294–1324., 1975 m., lietuvių kalba 2005 m.;
- Karnavalas Romane: nuo Grabnyčių iki Pelenų trečiadienio 1579–1580 m. / [[Le Carnaval de Romans: de la Chandeleur au mercredi des Cendres, (1579–1580), 1979 m.
- Langedoko valstiečiai / Les Paysans de Languedoc, t. 1–2, 1966 m.,
- Klimato istorija nuo tūkstantųjų metų / Histoire du climat depuis l’an mil, 1967 m.,
- Istoriko teritorija / Le Territoire de l’historien, t. 1–2, 1973–1978 m.,
- Pinigai, meilė ir mirtis Oksitanijos krašte / L’Argent, l’amour et la mort en pays d’Oc, 1980 m.
- Prancūzų valstiečių istorija: nuo Juodojo maro iki revoliucijos / L’Histoire des paysans français: de la peste noire à la Révolution, 2002 m.,
- Lyginamoji žmonių ir klimato istorija / Histoire humaine et comparée du climat, 2004 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „The historian Emmanuel Le Roy Ladurie died at the age of 94“ (anglų). 2023-11-23. Nuoroda tikrinta 2023-11-23.
- ↑ Algis Kasperavičius. Emanuelis Le Rua Ladiuri. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 29 psl.