Egzotizmas
Egzotizmas (gr. exōtikos 'svetimas, užsienietiškas') – skolinys, reiškiantis svetimos tautos arba šalies realijas:[1] būstų pavadinimus, valgius, gėrimus, kultūros reiškinius ir kt. Lietuvių kalboje tokių žodžių pavyzdžiais galėtų būti korida, toreodoras (iš ispanų gyvenimo), kimono, sakura (iš japonų gyvenimo).
Egzotizmai dažniausiai vartojami grožinėje literatūroje norint kūriniui suteikti vietinio kolorito. Tad prancūzų rašytojas P. Merimė novelėje „Karmen“ dažnai vartoja tiesiogiai su ispanų gyvenimu susijusius egzotizmus, nes kūrinio veiksmas rutuliojasi Ispanijoje: alkadas, gaspačo, mantilija.[2][3].
Kai kurios egzotizmų rūšys:
- piniginių vienetų pavadinimai (frankas, rublis, zlotas, krona, pesas, juanis);
- kai kurie gyvenviečių pavadinimai (aulas, ailas, kišlakas);
- būsto pavadinimai (jurta, iglu, vigvamas);
- aprangos pavadinimai (parandža, agbada, kimono, tiubeteika);
- žmonių pavadinimai pagal jų pareigas arba užsiėmimą (geiša, kalifas);
- valstybinių institucijų pavadinimai (kongresas, rada, dūma);
- valgių ir gėrimų pavadinimai (sakė, chačarupis, feidžoada).
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Egzotizmas“. lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2020-11-25.
- ↑ „Puslapis:LE01.djvu/122“. Lietuvių enciklopedija (LE). Nuoroda tikrinta 2020-11-25.
- ↑ „Mantilija“. Žodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2020-11-25.