Korida

Korida

Korida (isp. corrida de toros – „bulių bėgimas“) – žmonių kova su buliumi. Pramoga, paplitusi Ispanijoje, Portugalijoje, Meksikoje, Brazilijoje ir Pietų Prancūzijoje. Vyksta specialiame amfiteatre. Iš pradžių kapeadorai įerzina bulių raudonu audeklu (kapa). Poto raiti pikadorai duria ietimi keletą kartų gyvuliui į sprandą 3 poras spalvotų kaspinais papuoštų strėlių (banderilių). Pabaigoje toreadoras arba matadoras (dar vadinamas espada), su špaga ir mulete, pritvirtintu prie trumpos kartelės raudonu audeklu, dar kurį laiką efektingai pažaidžia su buliumi ir po to jį nuduria. Korida buvo rengiama jau IX a. Liaudies pramoga tapo XVII a. Klasikinė korida išlikusi tik didžiojoje Ispanijos dalyje. Kanarų salose ir Katalonijoje korida yra uždrausta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Portugalijoje ir pietų Prancūzijoje koridos metu bulius nėra nužudomas.

Koridą imituojantis šokis vadinamas pasadobliu.

Lietuva

XX a. pradžioje Paberžės dvare vykdavo bulių kautynės, tai buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kur vyko koridos beveik iki Pirmojo pasaulinio karo.

Rokiškio krašto muziejaus medžiagoje apie Jūžintus pasakojama apie ilgai išlikusį paprotį rengti jaučių badynes, nors tai nebuvo tikslus koridos atitikmuo. Joninių išvakarėse Verpeliškių ir gretimų kaimų gyventojai sueidavo ant Kapkalnio, kur atsinešdavo mėsos, alaus, sukurdavo laužus ir suruošdavo bendras vaišes. Joninių rytą saulei tekant jie atsivesdavo geriausius jaučius badynėms. Dieną prieš badynes jaučių nešerdavo, kad šie būtų piktesni. Kai varžovai įsiaudrindavo, juos išskirdavo teisėjai, apsirūpinę vandens kibirais ir kartimis. Laimėjusio jaučio savininkas būdavo skelbiamas „jaučių karaliumi“.