Antanas Sutkus (1892)
| Antanas Sutkus | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1892 m. sausio 21 d. Šalnynė, Kriūkų valsčius, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1968 m. balandžio 5 d. (76 metai) Kaunas
|
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Veikla | Lietuvos teatro režisierius, pedagogas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Antanas Sutkus (1892) |
Antanas Sutkus (1892 m. sausio 21 d. Šalnynėje, Kriūkų valsčius – 1968 m. balandžio 5 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigęs Marijampolės gimnaziją, studijavo farmaciją Kijevo ir Maskvos universitetuose. Tačiau J. Baltrušaičio paskatintas įstojo į F. Komisarževskio dramos studiją Maskvoje, kurią baigė 1916 m.
Dar mokydamasis aktyviai įsitraukė į Maskvos lietuvių kolonijos teatrinę veiklą. Statė spektaklius, pats vaidino, glaudžiai bendradarbiavo su B. Sruoga, O. Rymaite, J. Baltrušaičiu. Po Spalio perversmo grįžo į Kauną ir 1918 m. ėmė kurti Tautos teatrą. Jis svajojo sukurti romantinį-simbolistinį teatrą. Paruošė net 8 spektaklius, tarp jų K. Puidos „Mirga“, G. Petkevičaitės-Bitės „Kova“, G. Landsbergio-Žemkalnio „Birutė“ ir kt. Tačiau nutraukus finansavimą, rudenį teatro veikla nutrūko. To paties kolektyvo pagrindu 1919 m. jis įkūrė Vaidybos mokyklą. Tai buvo pirmoji lietuvių teatro mokykla Lietuvoje. A. Sutkus paruošė išsamią mokyklos programą, pakvietė į ją dirbti būrį Lietuvos universiteto dėstytojų. Šios mokyklos pagrindu įkurti satyrinis Vilkolakio teatras, veikęs 1920–1925 m. ir atnaujintas Tautos teatras, veikęs 1923–1925 m. Nuo 1925 m. vadovavo vaidybos studijai, įsikūrusiai Kauno žydų Habimos teatre. 1926–1928 m. Valstybės teatro direktorius, 1934–1944 m. – režisierius. Pastatė daugiau kaip 80 spektaklių.
Nuo Kauno radiofono įsteigimo, klausytojai pamėgo radijo vaidinimus, todėl 1929 m. jo vadovu nutarta paskirti teatralą. Pradėjęs vadovauti, A. Sutkus pasiūlė naujovių ne tik radijo programoms paįvairinti, bet sprendė ir krašto radiofikavimo plėtros ir kitus klausimus. Vokiečių okupacijos metus praleido kaime. 1945–1947 m. aktyviai darbavosi atkuriant Kauno dramos teatrą: buvo meno vadovas ir režisierius, šio teatro Vaidybos studijos vadovas, reiškėsi kaip teatro kritikas ir teoretikas. 1948 m. išėjo į pensiją. Ilgą laiką vadovavo Teatro draugijos veteranų sekcijai, padėjo kurti Lietuvos teatro ir muzikos muziejų, kuriame ir dabar saugomas režisieriaus archyvas.[1]
Tautos teatro mokykloje jis suformavo mokymo programą, pagrįstą mokslinės padagogikos principais, rūpinosi, kad mokyklos kursas būtų integruotas į kitus mokslus. Artistus, teatro pedagogus, skaitovus rengė būti visapusiškai išsilavinusius, suvokiančius meno reikšmę valstybiniu požiūriu. Savišvieta, saviaukla, savianalizė, savikritika – tai tas ugdymo ir auklėjimo procesas, kurį A. Sutkus per savo mokinius perdavė kaip tradiciją, vainikuojančią kiekvieno teatralo siekimą tobulėti, atsižvelgiant į tautinio teatro ir visuomenės poreikius.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vilkolakio teatras, atsiminimų knyga, Vilnius, 1969 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1930 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1988 m. sausio 12 d. Kaune ant 1900 m. statyto namo S. Daukanto g. 13 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1958–1968 m. gyveno vienas pirmųjų lietuvių profesinio teatro kūrėjų, režisierius, aktorius Antanas Sutkus“ (Kauno m. LDT VK 1985 01 31 potv. Nr. 33p). 2006 m. lenta nuplėšta.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvių teatro istorija. (pirmoji knyga), Vilnius, 1999
- A. Vengris. Teatro pašauktieji, Vilnius, 1996
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antanas Sutkus. Žymūs Kauno žmonės Archyvuota kopija 2007-08-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Aleksandras Guobys. Antanas Sutkus Archyvuota kopija 2009-07-21 iš Wayback Machine projekto.