Valstybinis Vilniaus mažasis teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:24, 16 lapkričio 2022 versija

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras – klasikinio repertuaro teatras. Trupės branduolį sudaro jaunesni ir vyresni Rimo Tumino studentai.

Istorija

1988 m. – spektakliu paskelbė Rimas Tuminas ir jo aktorių trupė
1990 m. – R. Tuminas ir jo trupė oficialiai tapo Vilniaus mažuoju teatru.
1997 m. – Vilniaus mažajam teatrui suteiktas valstybinio teatro statusas.
1999 m. – už nuopelnus Vilniaus miestui teatras apdovanotas savivaldybės apdovanojimu – Šv. Kristoforo statulėle.
2005 m. – įsikūrė naujose patalpose Gedimino prospekte.^[1]

Pastatas

Izaoko Smaženevičiaus name (Gedimino pr. 22-24), statytame 1899-1900 m. pagal rusų kilmės architekto Konstantino Korojedovo projektą, kelis metus veikė Didysis teatras.^[2] Tuo metu buvo vienu didžiausių Vilniaus pastatų.^[3]

Dviejų dalių pastatą jungia žemesnė dalis, turinti galeriją. Jungiamojoje dalyje yra įvažiavimas į vidinį kiemą. Fasado dalys abipus pagrindinio įvažiavimo nelygios: rytinė ilgesnė, simetriška. Abiejų dalių kompozicijai panaudoti vienodi architektūriniai elementai; rustuotos mentės jas vertikaliai skaido į kelias dalis, užbaigtas dekoratyviniais frontonais. Dalių vidurinės ir kraštinės ašis paryškina pusapskričiai balkonai. Durų į vidurinius balkonus šonuose yra grifonų bareljefai. Gatvės fasadas gausiai dekoruotas orderinėmis formomis, ant stogo iškeltas vadinamas prancūziškas kupolas.

Pastate patalpas nuomojosi įvairūs klubai, parduotuvės, išdėstyti aplink tris uždarus kiemus. 1902 m. pradžioje 35 kambarių viešbutį „Bristol“ buvo atidaręs Sankt Peterburgo universiteto studentas Kalmanas Radinas. Puošnią Didžiojo teatro salę, buvusią rytinėje pastato dalyje, 1904 m. suniokojo gaisras. Vėliau buvo įrengta kita salė – virš centrinės įvažiavimo arkos, kurią 1909-1914 m. nuomojo lietuvių kultūros draugija „Rūta“, rengusi koncertus, paskaitas ir teatro vaidinimus. Tuomet namas priklausė Aristarchui ir Arsenijui Pimonovams. Iš pradžių ši salė, perdengta stiklo blokelių skliautu, buvo naudojama kaip žiemos sodas. Įėjimą į teatrą akcentavo platus prieangis-balkonas, paremtas metalinėmis kolonėlėmis.^[4]

1908 m. pastatas atnaujintas pagal arch. M. Prozorovo projektą. Atnaujinus pastate buvo įsikūrusi „Žaliojo Štralio“ užeiga.

Aktoriai

Esami

2022 m. lapkričio mėn. trupės sudėtis:^[5]

Ankstesni

Spektakliai

„Audra“
„Bedalis ir labdarys“
„Belaukiant Godo“
„Coliukė“
„Čia nebus mirties“
„Grybų karas“
„Madagaskaras“
„Mano batai buvo du“
„Maskaradas“
„Mažojo teatro pasakos“
„Minetis“
„Mistras“
„Moteris smėlynuose“
„Nusišypsok mums, Viešpatie“
„Palaukit, kieno čia gyvenimas?“
„Paskutiniai mėnesiai“
„Revizorius“
„Svifto namai“
„Šedevras“
„Šeimyninės istorijos“
„Trys aukštos moterys“
„Trys seserys“
„Vyšnių sodas“

Festivalių įvertinimai

1991 m. – „Baltijos pavasaris“, Talinas: A. Čechovo „Vyšnių sodas“ spektakliui – pirmoji premija.
1995 m. – „Baltijskij dom“ Sankt Peterburge – „Nusišypsok mums, Viešpatie“ – Grand Prix.
1996 m. – „Auksinis liūtas“ Lvive – „Nusišypsok mums, Viešpatie“ – R. Tuminas geriausias režisierius, F. Latėnas – geriausias kompozitoriumi, G. Girdvainis – geriausias aktoriumi.
1996 m. – „Baltijskij dom“ – A. Čechovo „Vyšnių sodas“. E. Gabrėnaitė (už Ranevskajos vaidmenį) – geriausia aktorė.
1998 m. – „Auksinis liūtas“ Lvive – M. Lermontovo „Maskaradas“. R. Tuminas – geriausias režisierius, A. Jacovskis – geriausias dailininkas, A. Čepaitė – geriausia aktorė.
1998 m. – A. Čechovo fest. Maskvoje – M. Lermontovo „Maskaradas“. Rusijos premija „Auksinė kaukė“ (geriausias užsienio spektaklis).
2005 m. – „KONTAKT’05“ Torunėje – M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ – 2-oji premija; R. Tuminas geriausias režisierius, G. Latvėnaitė – geriausia aktorė.
2006 m. – „KONTAKT’06“ Torunėje – A. Čechovo „Trys seserys“. Elžbieta Latėnaitė – geriausia jaunoji aktorė.
2006 m. – „Baltijskij dom“ – A. Čechovo „Trys seserys“ – specialusis prof. Levo Gitelmano prizas.

Šaltiniai

Nuorodos

Teatro svetainė

[1] ttps://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2018/03/05/negyvenama-palepe-gedimino-pr-22-pavers-apartamentais

[2] ttps://www.moteris.lt/lt/manonamai/g-40086-rasytojos-k-sabaliauskaites-mama-legendinis-namas-gedimino-prospekte-nuo-prabangos-iki-paleistuvysciu

[3] ttp://www.kulturospaveldas.lt/tyrimai-3/gedimino-pr-24-vilniuje-butas-polichrominiai-tyrimai.html

[4] ttps://madeinvilnius.lt/vilniaus-istorija/senasis-vilnius/gedimino-prospekto-istorija/

[5] ttps://vmt.lt/kurejai/?cat_id=28

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+[[Vaizdas:Mažasisteatras2010 02 09Vilnius05.JPG|thumb|Teatro pastatas (2010 m.)]]
-{{Pirminio šaltinio informacija}}
+'''Valstybinis Vilniaus mažasis teatras''' – klasikinio repertuaro teatras. Trupės branduolį sudaro jaunesni ir vyresni [[Rimas Tuminas|Rimo Tumino]] studentai.
-[[Vaizdas:Mažasisteatras2010 02 09Vilnius02.JPG|thumb|180px|Teatro pastatas 2010 m. žiemą]]
-'''Valstybinis Vilniaus mažasis teatras''' – klasikinio repertuaro teatras Vilniuje. Trupės branduolį sudaro jaunesni ir vyresni [[Rimas Tuminas|Rimo Tumino]] studentai.
 == Istorija ==
@@ Eilutė 10: / Eilutė 8: @@
 * 1997 m. – Vilniaus mažajam teatrui suteiktas valstybinio teatro statusas.
 * 1999 m. – už nuopelnus [[Vilnius|Vilniaus miestui]] teatras apdovanotas [[savivaldybė]]s apdovanojimu – [[Šv. Kristoforo statulėlė|Šv. Kristoforo statulėle]].
-* 2005 m. – įsikūrė naujose patalpose [[Gedimino prospektas|Gedimino prospekte]].
+* 2005 m. – įsikūrė naujose patalpose [[Gedimino prospektas|Gedimino prospekte]].<ref>https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2018/03/05/negyvenama-palepe-gedimino-pr-22-pavers-apartamentais</ref>
-=== Pastatas ==
+=== Pastatas ===
-Izaoko Smaženevičiaus name (Gedimino pr. 22-24), statytame 1899-1900 m. pagal rusų kilmės architekto Konstantino Korojedovo projektą, kelis metus veikė Didysis teatras. Tuo metu tai buvo bene didžiausias Vilniaus miesto pastatas.{{faktas}}
+Izaoko Smaženevičiaus name (Gedimino pr. 22-24), statytame 1899-1900 m. pagal rusų kilmės architekto Konstantino Korojedovo projektą, kelis metus veikė Didysis teatras.<ref>https://www.moteris.lt/lt/manonamai/g-40086-rasytojos-k-sabaliauskaites-mama-legendinis-namas-gedimino-prospekte-nuo-prabangos-iki-paleistuvysciu</ref> Tuo metu buvo vienu didžiausių Vilniaus pastatų.<ref>http://www.kulturospaveldas.lt/tyrimai-3/gedimino-pr-24-vilniuje-butas-polichrominiai-tyrimai.html</ref>
 Dviejų dalių pastatą jungia žemesnė dalis, turinti galeriją. Jungiamojoje dalyje yra įvažiavimas į vidinį kiemą. Fasado dalys abipus pagrindinio įvažiavimo nelygios: rytinė ilgesnė, simetriška. Abiejų dalių kompozicijai panaudoti vienodi architektūriniai elementai; rustuotos mentės jas vertikaliai skaido į kelias dalis, užbaigtas dekoratyviniais frontonais. Dalių vidurinės ir kraštinės ašis paryškina pusapskričiai balkonai. Durų į vidurinius balkonus šonuose yra grifonų bareljefai. Gatvės fasadas gausiai dekoruotas orderinėmis formomis, ant stogo iškeltas vadinamas prancūziškas kupolas.
-Šiame pastate patalpas nuomojosi įvairūs klubai, parduotuvės, išdėstyti aplink tris uždarus kiemus. 1902 m. pradžioje 35 kambarių viešbutį „Bristol“ buvo atidaręs Sankt Peterburgo universiteto studentas Kalmanas Radinas. Puošnią Didžiojo teatro salę, buvusią rytinėje pastato dalyje, 1904 m. suniokojo gaisras. Vėliau buvo įrengta kita salė – virš centrinės įvažiavimo arkos, kurią 1909-1914 m. nuomojo lietuvių kultūros draugija „Rūta“, rengusi koncertus, paskaitas ir teatro vaidinimus. Tuomet namas priklausė Aristarchui ir Arsenijui Pimonovams. Iš pradžių ši salė, perdengta stiklo blokelių skliautu, buvo naudojama kaip [[žiemos sodas]]. Įėjimą į teatrą akcentavo platus prieangis-balkonas, paremtas metalinėmis kolonėlėmis.
+Pastate patalpas nuomojosi įvairūs klubai, parduotuvės, išdėstyti aplink tris uždarus kiemus. 1902 m. pradžioje 35 kambarių viešbutį „Bristol“ buvo atidaręs Sankt Peterburgo universiteto studentas Kalmanas Radinas. Puošnią Didžiojo teatro salę, buvusią rytinėje pastato dalyje, 1904 m. suniokojo gaisras. Vėliau buvo įrengta kita salė – virš centrinės įvažiavimo arkos, kurią 1909-1914 m. nuomojo lietuvių kultūros [[Rūta (draugija)|draugija „Rūta“]], rengusi koncertus, paskaitas ir teatro vaidinimus. Tuomet namas priklausė Aristarchui ir Arsenijui Pimonovams. Iš pradžių ši salė, perdengta stiklo blokelių skliautu, buvo naudojama kaip [[žiemos sodas]]. Įėjimą į teatrą akcentavo platus prieangis-balkonas, paremtas metalinėmis kolonėlėmis.<ref>https://madeinvilnius.lt/vilniaus-istorija/senasis-vilnius/gedimino-prospekto-istorija/</ref>
-''Lietuvių kultūros draugija "Rūta", įkurta 1906 m. Mykolo Sleževičiaus rūpesčiu.''
-m. pastate buvo atliktas atnaujinimas pagal architekto [[Michailas Prozorovas|M. Prozorovo]] projektą. Po atnaujinimo pastate buvo įsikūrusi „Žaliojo Štralio“ užeiga.
+m. pastatas atnaujintas pagal arch. [[Michailas Prozorovas|M. Prozorovo]] projektą. Atnaujinus pastate buvo įsikūrusi „Žaliojo Štralio“ užeiga.
 == Aktoriai ==