Regimasis ryškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:13, 22 vasario 2022 versija

Regimasis ryškis — stebimos iš Žemės žvaigždės, planetos ar kito dangaus objekto bedimensis ryškis. Paprastai žymimas m. Regimasis ryškis priklauso ne tik nuo objekto savybių (t. y. nuo šviesio), bet ir nuo atstumo iki stebėtojo (kuo toliau, tuo ryškis silpnesnis) bei nuo sugeriančios medžiagos tarp stebėtojo ir objekto (kuo daugiau jos, tuo ryškis mažesnis). Kuo ryškesnis objektas, tuo mažesnė ryškio skaitmeninė vertė. Plika akimi juodame danguje įmanoma matyti objektus iki +6,5 ryškio, nors tai priklauso nuo atmosferos sąlygų ir žmogaus regos.^[1] Žinomų dangaus kūnų regimasis ryškis svyruoja nuo −26,7 Saulės atveju iki +31,5 smulkiausių Hablo teleskopo vaizduose užfiksuotų žvaigždžių atveju.^[2]

Regimojo ryškio matavimas vadinamas fotometrija.

Ryškių skalė siekia Senovės Romos astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus, sudariusio žvaigždžių katalogą ir suskirsčiusio žvaigždes jame pagal ryškumą nuo pirmo ryškio (ryškiausia) iki šešto ryškio (blankiausia), laikus. Dabartinė skalė remiasi Ptolemėjo matematine išraiška.

Ar regima tipiškai žmogaus akiai^[3]	Regimasis ryškis	Ryškumas, palyginus su Vega	Žvaigždžių skaičius (neįskaitant Saulės), kurių regimojo spindesio vertė didesnė nakties danguje^[4]
Taip	−1,0	251%	1 (Sirijus)
	00,0	100%	4
	01,0	40%	15
	02,0	16%	48
	03,0	6,3%	171
	04,0	2,5%	513
	05,0	1,0%	1602
	06,0	0,4%	4800
	06,5	0,25%	9100^[5]
Ne	07,0	0,16%	14000
	08,0	0,063%	42000
	09,0	0,025%	121000
	10,0	0,010%	340000

Šaltiniai

↑ Curtis, Heber Doust (1903) [1901-03-27]. „On the Limits of Unaided Vision“. Liko observatorijos leidinys. Kalifornijos universitetas. 2 (38): 67–69. Bibcode:1903LicOB...2...67C. doi:10.5479/ADS/bib/1903LicOB.2.67C.
↑ Matthew, Templeton (2011 m. spalio 21 d). „Magnitudes: Measuring the Brightness of Stars“. American Association of Variable Stars (AAVSO). Suarchyvuota iš originalo 2019 m. gegužės 18 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gegužės 19 d. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2019-05-18 siūlomas (pagalba)
↑ „Vmag<6.5“. SIMBAD astronominė duomenų bazė. Suarchyvuota iš originalo 2015-02-22. Nuoroda tikrinta 2010-06-25.
↑ „Magnitude“. Nacionalinė Saulės observatorija—Sakramento viršukalnė. Suarchyvuotas originalas 2008-02-06. Nuoroda tikrinta 2006-08-23.
↑ „Ryškių žvaigždžių katalogas“

Taip pat skaitykite

Absoliutinis ryškis

Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Curtis, Heber Doust (1903) [1901-03-27]. „On the Limits of Unaided Vision“. Liko observatorijos leidinys. Kalifornijos universitetas. 2 (38): 67–69. Bibcode:1903LicOB...2...67C. doi:10.5479/ADS/bib/1903LicOB.2.67C.

[AAVSO-2] Matthew, Templeton (2011 m. spalio 21 d). „Magnitudes: Measuring the Brightness of Stars“. American Association of Variable Stars (AAVSO). Suarchyvuota iš originalo 2019 m. gegužės 18 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gegužės 19 d. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2019-05-18 siūlomas (pagalba)

[3] „Vmag<6.5“. SIMBAD astronominė duomenų bazė. Suarchyvuota iš originalo 2015-02-22. Nuoroda tikrinta 2010-06-25.

[4] „Magnitude“. Nacionalinė Saulės observatorija—Sakramento viršukalnė. Suarchyvuotas originalas 2008-02-06. Nuoroda tikrinta 2006-08-23.

[5] „Ryškių žvaigždžių katalogas“

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Regimasis ryškis''' — stebimos iš [[Žemė]]s [[žvaigždė]]s, [[planeta|planetos]] ar kito [[dangaus kūnas|dangaus objekto]] bedimensis [[spindesys]]. Paprastai žymimas '''''m'''''. Regimasis ryškis priklauso ne tik nuo objekto savybių (t. y. nuo [[Šviesis|šviesio]]), bet ir nuo atstumo iki stebėtojo (kuo toliau, tuo ryškis silpnesnis) bei nuo sugeriančios medžiagos tarp stebėtojo ir objekto (kuo daugiau jos, tuo ryškis mažesnis). Kuo ryškesnis objektas, tuo mažesnė ryškio skaitmeninė vertė. Plika akimi juodame danguje įmanoma matyti objektus iki +6,5 ryškio, nors tai priklauso nuo atmosferos sąlygų ir žmogaus regos.<ref>{{cite journal|title=On the Limits of Unaided Vision|journal=[[Liko observatorija|Liko observatorijos leidinys]]|number=38|pages=67–69|last=Curtis|first=Heber Doust|doi=10.5479/ADS/bib/1903LicOB.2.67C|publisher=[[Kalifornijos universitetas]]|year=1903|volume=2|bibcode=1903LicOB...2...67C|orig-date=1901-03-27|doi-access=free}}</ref> Žinomų dangaus kūnų regimasis ryškis svyruoja nuo −26,7 Saulės atveju iki +31,5 smulkiausių [[Hablo teleskopas|Hablo teleskopo]] vaizduose užfiksuotų žvaigždžių atveju.<ref name="AAVSO">{{cite web
+'''Regimasis ryškis''' — stebimos iš [[Žemė]]s [[žvaigždė]]s, [[planeta|planetos]] ar kito [[dangaus kūnas|dangaus objekto]] bedimensis [[ryškis]]. Paprastai žymimas '''''m'''''. Regimasis ryškis priklauso ne tik nuo objekto savybių (t. y. nuo [[Šviesis|šviesio]]), bet ir nuo atstumo iki stebėtojo (kuo toliau, tuo ryškis silpnesnis) bei nuo sugeriančios medžiagos tarp stebėtojo ir objekto (kuo daugiau jos, tuo ryškis mažesnis). Kuo ryškesnis objektas, tuo mažesnė ryškio skaitmeninė vertė. Plika akimi juodame danguje įmanoma matyti objektus iki +6,5 ryškio, nors tai priklauso nuo atmosferos sąlygų ir žmogaus regos.<ref>{{cite journal|title=On the Limits of Unaided Vision|journal=[[Liko observatorija|Liko observatorijos leidinys]]|number=38|pages=67–69|last=Curtis|first=Heber Doust|doi=10.5479/ADS/bib/1903LicOB.2.67C|publisher=[[Kalifornijos universitetas]]|year=1903|volume=2|bibcode=1903LicOB...2...67C|orig-date=1901-03-27|doi-access=free}}</ref> Žinomų dangaus kūnų regimasis ryškis svyruoja nuo −26,7 Saulės atveju iki +31,5 smulkiausių [[Hablo teleskopas|Hablo teleskopo]] vaizduose užfiksuotų žvaigždžių atveju.<ref name="AAVSO">{{cite web
 |title=Magnitudes: Measuring the Brightness of Stars
 |first=Templeton