Mažieji Grįžulo Ratai: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S vikiz. |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Mažieji Grįžulo Ratai''' (''Ursa Minor'', ''UMi'') – 56-as iš 88-ių pagal dydį Šiaurinio pusrutulio [[žvaigždynas]]. Plotas – 256 kv. laipsniai.<ref name="vle"/> Lotyniškas pavadinimas reiškia ''Mažasis Lokys''. Šiame žvaigždyne yra Šiaurinis dangaus polius (šalia [[Šiaurinė]]s, rečiau vadinamos ''Poliarinės'' žvaigždės). Lietuvoje žvaigždynas matomas ištisus metus.<ref name="vle">Jokūbas Sūdžius. [https://www.vle.lt/straipsnis/mazieji-grizulo-ratai/ ''Mažieji Grįžulo Ratai'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-11.</ref> |
'''Mažieji Grįžulo Ratai''' (''Ursa Minor'', ''UMi'') – 56-as iš 88-ių pagal dydį Šiaurinio pusrutulio [[žvaigždynas]]. Plotas – 256 kv. laipsniai.<ref name="vle"/> Lotyniškas pavadinimas reiškia ''Mažasis Lokys''. Šiame žvaigždyne yra Šiaurinis dangaus polius (šalia [[Šiaurinė]]s, rečiau vadinamos ''Poliarinės'' žvaigždės). Lietuvoje žvaigždynas matomas ištisus metus.<ref name="vle">Jokūbas Sūdžius. [https://www.vle.lt/straipsnis/mazieji-grizulo-ratai/ ''Mažieji Grįžulo Ratai'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-11.</ref> |
||
Žvaigždyne yra karščiausia žinoma (2021 m) [[baltoji nykštukė]] ([[H1504+65]]), kurios paviršiaus temperatūra siekia 200 000°K. Jos atmosfera susideda iš anglies ir deguonies su nemažai neono ir magnio. Tos žvaigždės egzistavimas vadinamas „visiškai nepaaiškinamu“. <ref>{{en|„This object is unique and the origin of its surface chemistry is completely unclear“}}, {{cite journal|last=Werner|first=K.|author2=Rauch, T.|date=2011|title=UV spectroscopy of the hot bare stellar core H1504+65 with the HST Cosmic Origins Spectrograph|journal=Astrophysics and Space Science|volume=335|issue=1|pages=121–24|doi=10.1007/s10509-011-0617-x|bibcode = 2011Ap&SS.335..121W }}</ref> Žvaigždyne taip pat yra [[Meteorų srautas|meteorų srauto]] [[kvadrantas]] (Ursidai), daugiausia krentantys gruodžio 18 – 25 dienomis. |
Žvaigždyne yra karščiausia žinoma (2021 m) [[baltoji nykštukė]] ([[H1504+65]]), kurios paviršiaus temperatūra siekia 200 000°K. Jos atmosfera susideda iš anglies ir deguonies su nemažai neono ir magnio. Tos žvaigždės egzistavimas vadinamas „visiškai nepaaiškinamu“. <ref>{{en|„This object is unique and the origin of its surface chemistry is completely unclear“}}, {{cite journal|last=Werner|first=K.|author2=Rauch, T.|date=2011|title=UV spectroscopy of the hot bare stellar core H1504+65 with the HST Cosmic Origins Spectrograph|journal=Astrophysics and Space Science|volume=335|issue=1|pages=121–24|doi=10.1007/s10509-011-0617-x|bibcode = 2011Ap&SS.335..121W }}</ref> Žvaigždyne taip pat yra [[Meteorų srautas|meteorų srauto]] [[kvadrantas]] ([[Ursidai]]), daugiausia krentantys gruodžio 18 – 25 dienomis. |
||
== Istorija ir mitai == |
== Istorija ir mitai == |
||
19:40, 16 spalio 2021 versija
Mažieji Grįžulo Ratai (Ursa Minor, UMi) – 56-as iš 88-ių pagal dydį Šiaurinio pusrutulio žvaigždynas. Plotas – 256 kv. laipsniai.[1] Lotyniškas pavadinimas reiškia Mažasis Lokys. Šiame žvaigždyne yra Šiaurinis dangaus polius (šalia Šiaurinės, rečiau vadinamos Poliarinės žvaigždės). Lietuvoje žvaigždynas matomas ištisus metus.[1]
Žvaigždyne yra karščiausia žinoma (2021 m) baltoji nykštukė (H1504+65), kurios paviršiaus temperatūra siekia 200 000°K. Jos atmosfera susideda iš anglies ir deguonies su nemažai neono ir magnio. Tos žvaigždės egzistavimas vadinamas „visiškai nepaaiškinamu“. [2] Žvaigždyne taip pat yra meteorų srauto kvadrantas (Ursidai), daugiausia krentantys gruodžio 18 – 25 dienomis.
Istorija ir mitai
Senovės Graikijoje septynios žvaigždyno žvaigždės buvo siejamos su hesperidėmis, Atlanto dukterimis. Vėliau – su mitu apie Kalistą, Mažuoju Lokiu buvo paverstas Kalistos sūnus Arkas (žr. Didieji Grįžulo Ratai).
Ryškiausios žvaigždės
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Jokūbas Sūdžius. Mažieji Grįžulo Ratai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-11.
- ↑ angl. „This object is unique and the origin of its surface chemistry is completely unclear“, Werner, K.; Rauch, T. (2011). „UV spectroscopy of the hot bare stellar core H1504+65 with the HST Cosmic Origins Spectrograph“. Astrophysics and Space Science. 335 (1): 121–24. Bibcode:2011Ap&SS.335..121W. doi:10.1007/s10509-011-0617-x.