Norminis teisės aktas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:04, 28 rugsėjo 2021 versija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Norminis teisės aktas (teisės norminis aktas) – oficialus kompetentingos institucijos priimamas teisinis dokumentas (teisės aktas), kuriuo yra nustatomos, pakeičiamos arba panaikinamos teisės normos.

Reikšmė

Norminiu teisės aktu nustatomos elgesio taisyklės, skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (aktas gali būti įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas).

Norminis teisės aktas Kontinentinės teisės tradicijos valstybėse (bei kai kuriose kitose teisės šeimose) yra pagrindinis teisės šaltinis.

Norminius teisės aktus priima ne tik valstybinės (nacionalinės bei federacijos subjektų), savivaldos arba tarptautinės institucijos, bet ir kiti (juridiniai) asmenys – religinė bendruomenė, profsąjunga, įmonė. Tai gali būti nuostatai, įstatai, vidaus darbo taisyklės.

Rūšys

Konstitucija
Įstatymas: konstitucinis įstatymas, kodeksas
Įstatai, nuostatai ir kt.

Nuorodos

LRS tinklalapis

Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 10: / Eilutė 10: @@
 Norminius teisės aktus priima ne tik valstybinės (nacionalinės bei federacijos subjektų), savivaldos arba tarptautinės institucijos, bet ir kiti ([[juridiniai asmenys|juridiniai]]) asmenys – religinė bendruomenė, profsąjunga, [[įmonė]]. Tai gali būti [[nuostatai]], [[įstatai]], vidaus darbo taisyklės.
-== Taisyklės ==
-Norminis aktas sukuria elgesio taisykles -  teisės normas, aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą, įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje, aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, aktas yra visuotinai privalomas, aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos.