Irakiečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{tvarkomas}} |
{{tvarkomas}} |
||
'''Irakiečiai''' ({{ar|العراقيون|Irāqīyūn}}, {{ku|گهلی عیراق|Îraqîyan}}) – žmonės, kilę iš [[Irakas|Irako]]. Juo sudaro Irako [[arabai]] (~78 %) bei [[kurdai]] (~18 %), taip pat mažesne dalimi – [[turkmėnai]], [[asirai]], [[armėnai]], [[azerbaidžaniečiai]],<ref name=vle>{{VLE|8|||[https://www.vle.lt/straipsnis/irako-gyventojai/ Irakas. Gyventojai]}}</ref> [[jezidai]]. Gyvena Irake, taip pas sudaro didelę [[diaspora|diasporą]] Europoje (Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje), [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] (Irane, Libane, Turkijoje, Jordanijoje, Kuveite, Egipte, Jungtiniuose Arabų Emyratuose), JAV, Australijoje. Tikinčiųjų dauguma (97 %) – [[islamas|musulmonai]] (~64–69 % [[šiitai]], ~29–34 % [[sunitai]]),<ref name=vle /> yra šiek tiek krikščionių (daugiausia senųjų Rytų bažnyčių nariai), [[jezidizmas|jezidų]], [[zoroastrizmas|zoroastrų]], [[mandėjai|mandėjų]], [[šaibėjai|šaibėjų]]. Vartoja arabų kalbą, taip pat kurdų ir kitas tautinių mažumų kalbas. |
'''Irakiečiai''' ({{ar|العراقيون|Irāqīyūn}}, {{ku|گهلی عیراق|Îraqîyan}}) – žmonės, kilę iš [[Irakas|Irako]]. Juo sudaro Irako [[arabai]] (~78 %) bei [[kurdai]] (~18 %), taip pat mažesne dalimi – [[turkmėnai]], [[asirai]], [[armėnai]], [[azerbaidžaniečiai]],<ref name=vle>{{VLE|8|||[https://www.vle.lt/straipsnis/irako-gyventojai/ Irakas. Gyventojai]}}</ref> [[jezidai]]. Gyvena Irake, taip pas sudaro didelę [[diaspora|diasporą]] Europoje (Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje), [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] (Irane, Libane, Turkijoje, Jordanijoje, Kuveite, Egipte, Jungtiniuose Arabų Emyratuose), JAV, Australijoje. Tikinčiųjų dauguma (97 %) – [[islamas|musulmonai]] (~64–69 % [[šiitai]], ~29–34 % [[sunitai]]),<ref name=vle /> yra šiek tiek krikščionių (daugiausia senųjų Rytų bažnyčių nariai), [[jezidizmas|jezidų]], [[zoroastrizmas|zoroastrų]], [[mandėjai|mandėjų]], [[šaibėjai|šaibėjų]]. Vartoja arabų kalbą, taip pat kurdų ir kitas tautinių mažumų kalbas. |
||
== Istorija == |
|||
Irakiečiai pradėjo formuotis [[VII a.]], kai arabai užkariavo [[Mesopotamija|Mesopotamiją]], o VIII a. [[Bagdadas]] tapo [[Abasidai|Abasidų kalifato]] sostine. Arabai asimiliavo senąsias šio krašto tautas – asirus, [[aramėjai|aramėjus]], [[Babilonas|babiloniečius]], [[persai|persus]]. Nors dalinai asimiliuoti didelį savitumą išlaikė Tarpupio [[maršų arabai|nendrynų arabai]].<ref name=etno>{{etno|IRAK|Иракцы}}</ref> |
|||
Šiuolaikinė irakiečių nacija ėmė formuotis XX a. vid., sukūrus Irako valstybę. Dėl etninių, religinių, politinių konfliktų ji išliko labai nevienalytė (šiitų ir sunitų susirėmimai, kurdų nepriklausomybės siekis, [[Sadamas Huseinas|Sadamo Huseino]] era, [[Irako karas]]). Nuo XX a. vid. iš šalies labai padidėjo emigracija – pradžioje žydų ir krikščionių, vėliau – S. Huseino santvarkos oponentų, karo pabėgelių. Susidarė plati irakiečių diaspora. |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
22:16, 3 rugpjūčio 2021 versija
|
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
Irakiečiai (arab. العراقيون = Irāqīyūn, kurd. گهلی عیراق = Îraqîyan) – žmonės, kilę iš Irako. Juo sudaro Irako arabai (~78 %) bei kurdai (~18 %), taip pat mažesne dalimi – turkmėnai, asirai, armėnai, azerbaidžaniečiai,[1] jezidai. Gyvena Irake, taip pas sudaro didelę diasporą Europoje (Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje), Artimuosiuose Rytuose (Irane, Libane, Turkijoje, Jordanijoje, Kuveite, Egipte, Jungtiniuose Arabų Emyratuose), JAV, Australijoje. Tikinčiųjų dauguma (97 %) – musulmonai (~64–69 % šiitai, ~29–34 % sunitai),[1] yra šiek tiek krikščionių (daugiausia senųjų Rytų bažnyčių nariai), jezidų, zoroastrų, mandėjų, šaibėjų. Vartoja arabų kalbą, taip pat kurdų ir kitas tautinių mažumų kalbas.
Istorija
Irakiečiai pradėjo formuotis VII a., kai arabai užkariavo Mesopotamiją, o VIII a. Bagdadas tapo Abasidų kalifato sostine. Arabai asimiliavo senąsias šio krašto tautas – asirus, aramėjus, babiloniečius, persus. Nors dalinai asimiliuoti didelį savitumą išlaikė Tarpupio nendrynų arabai.[2]
Šiuolaikinė irakiečių nacija ėmė formuotis XX a. vid., sukūrus Irako valstybę. Dėl etninių, religinių, politinių konfliktų ji išliko labai nevienalytė (šiitų ir sunitų susirėmimai, kurdų nepriklausomybės siekis, Sadamo Huseino era, Irako karas). Nuo XX a. vid. iš šalies labai padidėjo emigracija – pradžioje žydų ir krikščionių, vėliau – S. Huseino santvarkos oponentų, karo pabėgelių. Susidarė plati irakiečių diaspora.
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Irakas. Gyventojai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Иракцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.