Brazilijos plokščiakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2007 m. vasario}} |
|||
[[Vaizdas:Serra P4.JPG|thumb|right|264px|Brazilijos plokščiakalnis, [[Mantikeiros kalnai]]]] |
[[Vaizdas:Serra P4.JPG|thumb|right|264px|Brazilijos plokščiakalnis, [[Mantikeiros kalnai]]]] |
||
'''Brazilijos plokščiakalnis''' ({{pt|Planalto Brasileiro}}) yra [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], į pietus nuo [[Amazonės žemuma|Amazonės žemumos]]. |
'''Brazilijos plokščiakalnis''' ({{pt|Planalto Brasileiro}}) yra [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], į pietus nuo [[Amazonės žemuma|Amazonės žemumos]]. |
||
Plokščiakalnis išsidėstęs daugiausia [[Brazilija|Brazilijos]], nedidelė dalis [[Paragvajus|Paragvajaus]], [[Urugvajus|Urugvajaus]] ir [[Argentina|Argentinos]] teritorijose. Aukščiausia dalis rytuose, palei vandenyno pakrantę. Aukštis iki 2890 |
Plokščiakalnis išsidėstęs daugiausia [[Brazilija|Brazilijos]], nedidelė dalis [[Paragvajus|Paragvajaus]], [[Urugvajus|Urugvajaus]] ir [[Argentina|Argentinos]] teritorijose. Aukščiausia dalis rytuose, palei vandenyno pakrantę. Aukštis iki 2890 m ([[Bandeiros kalnas|Bandeiros k.]]). Plotas ~4 mln. km². Sudaro sudėtingą kalnų sistemą, kartu su kalnagūbriais ([[Sera do Maras|Sera do Maro]], [[Mantikeiros kalnai|Mantikeiros]] ir kt.), išsidriekusia tarp [[Amazonės žemuma|Amazonės]] ir [[La Platos žemuma|La Platos žemumų]], bei [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Sudarytas daugiausia iš kristalinių uolienų: [[gneisas|gneisų]], [[kvarcitas|kvarcitų]], [[skalūnai|skalūnų]], [[granitas|granito]], [[dioritas|diorito]]. Tektoninės plokščiakalnio įdubos užpildytos nuosėdinėmis ir vulkaninėmis uolienomis. Gausūs polimetalų, [[auksas|aukso]], [[geležis|geležies]], [[manganas|mangano]], [[boksitas|boksitų]] telkiniai.<ref>{{GEC}}</ref> |
||
Reljefui būdingos lygumos, šiaurėje |
Reljefui būdingos lygumos, šiaurėje 250–300 m aukščio, centre 800–900 m ([[Borboremos plynaukštė]]), su iškilusiais kalnų masyvais (Mantikeiros kalnais) ir stalkalniais ([[Matu Grosu plynaukštė]]). Yra [[kuesta|kuestų]], akumuliacinių lygumų, lavos plynaukščių. |
||
Brazilijos plokščiakalnis išsidėstęs subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje klimato juostoje. Per metus iškrenta kritulių nuo 500 |
Brazilijos plokščiakalnis išsidėstęs subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje klimato juostoje. Per metus iškrenta kritulių nuo 500 mm šiaurės rytuose iki 1400–2000 mm centre ir rytuose. Plokščiakalniu teka [[Parana|Paranos]], [[Amazonė (upė)|Amazonės]], [[Urugvajus (upė)|Urugvajaus]] baseinų upėse. Jose gausu krioklių ir slenksčių. Šiaurės vakaruose būdingi amžinai žaliuojantys [[tropiniai miškai]], centre – krūminė savana ''campos serrados'', šiaurės rytuose – sukulentiniai retmiškiai ''catinga'', rytuose – amžinai žaliuojantys ir vasaržaliai miškai, pietuose – mišrieji miškai ir savanos ''campos limpos''. |
||
== Taip pat skaitykite == |
== Taip pat skaitykite == |
||
* [[Gvianos plokščiakalnis]] |
* [[Gvianos plokščiakalnis]] |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{išn}} |
|||
[[Kategorija:Plynaukštės ir plokščiakalniai]] |
[[Kategorija:Plynaukštės ir plokščiakalniai]] |
||
Dabartinė 18:58, 25 balandžio 2021 versija
Brazilijos plokščiakalnis (port. Planalto Brasileiro) yra Pietų Amerikoje, į pietus nuo Amazonės žemumos.
Plokščiakalnis išsidėstęs daugiausia Brazilijos, nedidelė dalis Paragvajaus, Urugvajaus ir Argentinos teritorijose. Aukščiausia dalis rytuose, palei vandenyno pakrantę. Aukštis iki 2890 m (Bandeiros k.). Plotas ~4 mln. km². Sudaro sudėtingą kalnų sistemą, kartu su kalnagūbriais (Sera do Maro, Mantikeiros ir kt.), išsidriekusia tarp Amazonės ir La Platos žemumų, bei Atlanto vandenyno. Sudarytas daugiausia iš kristalinių uolienų: gneisų, kvarcitų, skalūnų, granito, diorito. Tektoninės plokščiakalnio įdubos užpildytos nuosėdinėmis ir vulkaninėmis uolienomis. Gausūs polimetalų, aukso, geležies, mangano, boksitų telkiniai.[1]
Reljefui būdingos lygumos, šiaurėje 250–300 m aukščio, centre 800–900 m (Borboremos plynaukštė), su iškilusiais kalnų masyvais (Mantikeiros kalnais) ir stalkalniais (Matu Grosu plynaukštė). Yra kuestų, akumuliacinių lygumų, lavos plynaukščių.
Brazilijos plokščiakalnis išsidėstęs subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje klimato juostoje. Per metus iškrenta kritulių nuo 500 mm šiaurės rytuose iki 1400–2000 mm centre ir rytuose. Plokščiakalniu teka Paranos, Amazonės, Urugvajaus baseinų upėse. Jose gausu krioklių ir slenksčių. Šiaurės vakaruose būdingi amžinai žaliuojantys tropiniai miškai, centre – krūminė savana campos serrados, šiaurės rytuose – sukulentiniai retmiškiai catinga, rytuose – amžinai žaliuojantys ir vasaržaliai miškai, pietuose – mišrieji miškai ir savanos campos limpos.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.