Proza: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis skydelių datavimas |
S Automatinis tuščių skyrių šalinimas |
||
Eilutė 18: | Eilutė 18: | ||
==Šaltiniai== |
==Šaltiniai== |
||
==Nuorodos== |
|||
[[Kategorija:Literatūros žanrai]] |
[[Kategorija:Literatūros žanrai]] |
14:09, 4 sausio 2021 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Proza (lot. (oratio) prosa – nevaržoma kalba) – neeiliuotos kalbos forma, kuri pasižymi įprasta gramatine struktūra ir natūralia sakinių struktūra, nepaklūstančia jokiam iš anksto nustatytam ritmui. Proza yra neeiliuotų grožinės literatūros kūrinių visuma.
Prozos kūrinio elementai
Fabula – kūrinio įvykių raida. Ji gali būti kelių tipų: tikroviška, fantastinė ir sąlyginė. Fabulos įvykiai gali vystytis nuosekliai, vienas po kito, gali būti sukeisti poromis.
Fabulos elementai
- Ekspozicija. Aiškinama veiksmo aplinkybės, priežastys, supažindinama su veikėjais, aplinka ir t. t.
- Veiksmo užuomazga. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ tėvas pareiškia leisiąs Jonuką vesti, nes reikia pinigų skoloms padengti.
- Veiksmo vyksmas. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ Katrės rengimasis vestuvėms. Veiksmas plėtojamas iki kulminacijos.
- Atomazga. Pvz., A. Vienuolio „Paskenduolėje“ – kaimo bendruomenės reakcija. Kaimiečiai nurimo, nes nebus kam vesti iš kelio kaimo vaikinų (nes Veronika nusiskandino).
Nefabuliniai kūrinio elementai
- Gamtos vaizdai. Jie sudaro kūrinio foną, gali atspindėti veikėjų nuotaiką arba būti neutralūs.
- Kūrinio pavadinimas. Jame gali atsispindėti tema, žanras, veiksmo aplinkybės.