Sulavesis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. rugpjūčio}} |
|||
[[Vaizdas:Sulavesis.png|thumb|270px|Indenezijos provincijos Sulavesio saloje]] |
[[Vaizdas:Sulavesis.png|thumb|270px|Indenezijos provincijos Sulavesio saloje]] |
||
'''Sulavesis''' (indoneziškai ''Sulawesi'', daugelis europiečių tradiciškai vadina iš portugalų ''Celebes'') – vulkaninės kilmės sala [[Indonezija|Indonezijoje]], tarp [[Borneo]] vakaruose, [[Molukų salos|Molukų salų]] rytuose ir [[Filipinai|Filipinų]] šiaurėje. Plotu 11-oji pasaulyje sala: 189 216 km². Šiaurinę salos dalį kerta pusiaujas, kurio juostoje visus metus gausiai lyja. Dėl tokio klimato saloje vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai. |
'''Sulavesis''' (indoneziškai ''Sulawesi'', daugelis europiečių tradiciškai vadina iš portugalų ''Celebes'') – vulkaninės kilmės sala [[Indonezija|Indonezijoje]], tarp [[Borneo]] vakaruose, [[Molukų salos|Molukų salų]] rytuose ir [[Filipinai|Filipinų]] šiaurėje. Plotu 11-oji pasaulyje sala: 189 216 km². Šiaurinę salos dalį kerta pusiaujas, kurio juostoje visus metus gausiai lyja. Dėl tokio klimato saloje vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai. |
11:15, 24 lapkričio 2020 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sulavesis (indoneziškai Sulawesi, daugelis europiečių tradiciškai vadina iš portugalų Celebes) – vulkaninės kilmės sala Indonezijoje, tarp Borneo vakaruose, Molukų salų rytuose ir Filipinų šiaurėje. Plotu 11-oji pasaulyje sala: 189 216 km². Šiaurinę salos dalį kerta pusiaujas, kurio juostoje visus metus gausiai lyja. Dėl tokio klimato saloje vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai.
Demografija
Islamas įsiskverbė į Sulavesį tik 1630 m. – vėliau negu į kitas Indonezijos salas. Maždaug tuo pat metu į salą atvyko ir krikščionių misionierių. Dėl to Sulavesyje krikščionių yra daugiau (įvairūs šaltiniai nurodo nuo 18 iki 40 % nuo bendrojo tikinčiųjų skaičiaus) negu Javoje ar Sumatroje.
Didžioji dalis gyventojų susitelkę pietvakariuose, Udžung Pandango (Ujung Pandang, anksčiau Makassar) mieste, taip pat šiaurėje aplink Manadą (Manado; oro uostas). Etniškai gyventojai sudaro skirtingas grupes – pietvakariuose anksčiau buvusios karingos makasarų (?) ir bugių (?) tautos, salos viduryje – toraja gentis, labai dominanti turistus, minhasa gentis šiaurėje (daugiausiai krikščionys, kultūra artimi filipiniečiams).
Maždaug 50 metų tiestas kelias sujungė salos administracinį centrą Udžung Pandangą su Manadu šiaurėje (Trans-Sulawesi-Highway).
Istorija
1512 salas aplankė portugalai. 1530 minima Gova karalystė (centras – Makasaras) pietuose, kuri užkariavo aplinkines teritorijas. Sala buvo olandų įtakoje, bugiai 1902–1906 maištavo.