Bužumbūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 3°23′0″ p. pl. 29°22′0″ r. ilg. / 3.38333°š. pl. 29.36667°r. ilg. / 3.38333; 29.36667 (Bužumbūra)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SQORP (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. spalio}}
{{city/Burundžio miestas
{{city/Burundžio miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|pavadinimas = {{PAGENAME}}

04:15, 24 lapkričio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Bužumbūra
Bujumbura
Miesto panorama iš katedros
Bužumbūra
Bužumbūra
3°23′0″ p. pl. 29°22′0″ r. ilg. / 3.38333°š. pl. 29.36667°r. ilg. / 3.38333; 29.36667 (Bužumbūra)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Burundžio vėliava Burundis
Provincija Bužumbūros merija
Gyventojų (2019) 1 092 859
Plotas 86,5 km²
Tankumas (2019) 12 634 žm./km²
Altitudė 774 m
Vikiteka Bužumbūra

Bužumbūra (pranc. Bujumbura, iki 1962 m. Usumbura) – miestas vakarų Burundyje, prie šiaurės rytinio Tanganikos ežero kranto. Buvusi Burundžio sostinė. 1,09 mln. gyventojų (2019). Bužumbūra yra prekybos centras, sujungtas keltais su Kigoma ir Udžidžiu (Kigoma-Ujiji), Tanzanijos uostu. Iš pastarojo miesto geležinkeliu prekės keliauja į Dar es Salamą. Bužumbūros regione auginama medvilnė, taip pat išvystyti amatai, žvejyba, alaus, kailių, cemento, vaistų pramonė. Svarbus gyventojų užsiėmimas yra žvejyba ežere. Mieste yra žuvies ir kavos apdirbimo fabrikai. 1960 m. čia įkurtas Burundžio universitetas.

Istorija

1871 m. gyvenvietę aplankė Deividas Livingstonas ir Henris Mortonas Stenlis. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. 1923 m. miestas tapo Ruandos-Urundžio mandatinės teritorijos (nuo 1946 m. globojama teritorija), priskirtos Belgijai, administraciniu centru, o 1962 m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. 1993 m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (Melchior Ndadaye) prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo tutsių armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei hutų vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose.

2007 m. buvo išsakyti planai sostinę perkelti į buvusią karališkąją sostinę Gitegą, 2019 m. parlamento balsavimu tai buvo įtvirtinta oficialiai.