Luizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:24, 9 rugpjūčio 2020 versija

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Apie Klaipėdos miesto dalį žr. Luizė (Klaipėda).

Luizė

Prūsijos karalienė Luizė
Gimė	1776 m. kovo 10 d. Hanoveryje
Mirė	1810 m.
Tėvas	Karolis II
Motina	Friderika Karolina Hesen
Sutuoktinis (-ė)	Frydrichas Vilhelmas III
Vaikai	Frydrichas Vilhelmas IV
Prūsijos karalienė
Valdė	1797 — 1810 m.

Vikiteka	Luizė
Parašas

Luizė (Luise Auguste Wilhelmine Amalie, 1776 m. kovo 10 d. Hanoveryje – 1810 m.) – Prūsijos karalienė, Frydricho Vilhelmo III, valdžiusio Prūsiją 1797–1840 m., žmona.

Už Prūsijos sosto įpėdinio ištekėjo 1793 m. gruodžio 24 d., būdama 17 metų.

Biografija

Luizė gimė 1776 m. kovo 10 d. viloje netoli Hanoverio.^[1] Ji buvo ketvirta duktė ir šeštas vaikas. Jos tėvai buvo Karolis Meklenburgas ir Friderika Karolina Hesen.

Augdama Luizė buvo artima su 2 metais jaunesne seserimi Frederika ir broliu Džordžu. Juos prižiūrėjo guvernantė von Wolzogen, motinos draugė.^[1] Kai jai buvo 6 metai jos motina mirė gimdydama. Tai paliko didelę žymę jaunosios kunigaikštytės gyvenime. Ji dažnai atiduodavo smulkius pinigus našlaičiams sakydama: „ji kaip aš, ji neturi motinos“.^[1] Po dviejų metų Karolis vedė žmonos seserį Šarlotą ir susilaukė sūnaus Karolio. Luizė susidraugavo su pamote, bet po metų ji mirė.^[2] Našlys Karolis nuvyko į Darmštatą ir atidavė vaikus uošvei Marijai Luizai.^[2]

Senelė vaikus augino paprastai ir jie siuvosi sau drabužius. Nauja guvernantė iš Šveicarijos mokė vaikus kalbėti prancūziškai. Luizė laisvai skaitė ir kalbėjo prancūziškai, bet primiršo gimtąją vokiečių kalbą.^[2] Labdaringa veikla buvo sudėtinė Luizos išsilavinimo dalis. Ji buvo skatinama paaukoti kiek gali ir lydėdavo guvernantę aplankant vargšų namus.^[2] Nuo 10 iki 17 metų ji praleido laiką išsilavinusios senelės ir guvernantės draugijoje.

1793 m. Marija Luiza nuvyko į Frankfurtą. Ten ji krito į akį princui Frydrichui Vilhelmui, o jos sesuo Frederika - jo broliui Liudvikui Karoliui. Balandžio 24 d. įvyko dvigubos sužadietuvės.

1797 m. lapkričio 16 d. jos vyras tapo Prūsijos kaizeriu Frydrichu Vilhelmu III po tėvo mirties. Priešingai nei jos pirmtakės, ji aktyviai bendravo su pavaldiniais ir buvo mados ikona. Ji išplatino skarelės, kurią užsirišdavo, kad nesušaltų, nešiojimą.

1810 m. liepos 19 d. ji mirė ant vyro rankų nuo nenustatytos ligos.

Klaipėda

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją karališkoji šeima atvyko 1807 m. sausį ir prabuvo čia iki 1808 m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija. Tuometinė Klaipėda ir kultūrine prasme negalėjo daryti įspūdžio išsilavinusiai Luizei. Karalienei Klaipėda priminė tas dienas, kai ji su vyru 1802 m. birželį čia pasveikino Rusijos imperatorių Aleksndrą I. Karališkoji pora apsigyveno pirklio F. L. Konsencijaus name, kuriame vėliau įsikūrė miesto rotušė (dab. Klaipėdos apskrities administracija). Karališkoji pora prisidėjo prie miesto tvarkymo bei gražinimo, rūpinosi vargšais. Ji žavėjosi kraštovaizdžiu Olando kepurėje, Baltijos jūra, karalienė su vaikais mėgo vaikščioti po Tauralaukio dvaro apylinkes. Vėliau ten buvo pasodintas vadinamasis karalienės Luizės ąžuolas ir pastatytas paminklėlis.

Klaipėdoje praleisti metai žymėjo ir reikšmingų reformų pradžią: čia buvo paskelbta apie valstiečių išvadavimą iš baudžiavos, vykdoma universitetų reforma. Karalienė Luizė rėmė Prūsijai reikalingas reformas, ji tapo populiari „Prūsų Lietuvoje“. Gatvės, mokyklos buvo vadinamos jos vardu. 1860 m. Klaipėdoje Aukštesnioji miestiečių mokykla buvo paskelbta gimnazija – Stadtische Gymnasium zu Memel – šiai mokyklai buvo suteiktas karalienės Luizės vardas, Giruliuose poilsio namai neturtingiems vaikams. Ir karališkajai šeimai išvykus iš Klaipėdos, nenutrūko jos ryšiai su buvusiais šeimininkais – F. L. Konsencijus padėkai gavo nutapytą karalienės Luizės portretą, kurio kopija vėliau kabojo daugelio klaipėdiečių namuose. Mieste tebeveikia Luizės vardo vaistinė.

1999 m. liepos 30 d. Klaipėdoje ant pastato (Danės g.17) atidengtas bareljefas karalienei Luizei (aut. H. Hackė iš Berlyno).

Galerija

Luizė 1796 metais
Luizė 1797 metais
Luizė 1798 metais
Luizė 1801 metais

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Maxwell Moffat, Mary (1907). Queen Louisa of Prussia. New York, NY: E.P. Dutton and Company. p. 16. „queen of prussia louise.“ p. 16-19
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Kluckhohn, August (1889). Louise, queen of Prussia: a memorial. Vertė Elizabeth H. Denio. Boston: Avery L. Rand. p.4-5

Šis straipsnis apie Vokietijos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[Moffat-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Maxwell Moffat, Mary (1907). Queen Louisa of Prussia. New York, NY: E.P. Dutton and Company. p. 16. „queen of prussia louise.“ p. 16-19

[Kluckhohn-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Kluckhohn, August (1889). Louise, queen of Prussia: a memorial. Vertė Elizabeth H. Denio. Boston: Avery L. Rand. p.4-5

[1]

[2]

@@ Eilutė 45: / Eilutė 45: @@
 Už Prūsijos sosto įpėdinio ištekėjo 1793 m. [[gruodžio 24]] d., būdama 17 metų.
+== Biografija ==
+Luizė gimė [[1776]] m. [[kovo 10]] d. viloje netoli Hanoverio.<ref name=Moffat>{{cite book|first=Mary|last=Maxwell Moffat |title=Queen Louisa of Prussia |publisher=E.P. Dutton and Company |location=New York, NY |year=1907 |url = https://archive.org/details/queenlouisaprus02moffgoog |page=[https://archive.org/details/queenlouisaprus02moffgoog/page/n33 16]|quote=queen of prussia louise.}} p. 16-19</ref> Ji buvo ketvirta duktė ir šeštas vaikas. Jos tėvai buvo Karolis Meklenburgas ir Friderika Karolina Hesen.
+Augdama Luizė buvo artima su 2 metais jaunesne seserimi Frederika ir broliu Džordžu. Juos prižiūrėjo guvernantė von Wolzogen, motinos draugė.<ref name=Moffat/> Kai jai buvo 6 metai jos motina mirė gimdydama. Tai paliko didelę žymę jaunosios kunigaikštytės gyvenime. Ji dažnai atiduodavo smulkius pinigus našlaičiams sakydama: „ji kaip aš, ji neturi motinos“.<ref name=Moffat/> Po dviejų metų Karolis vedė žmonos seserį Šarlotą ir susilaukė sūnaus Karolio. Luizė susidraugavo su pamote, bet po metų ji mirė.<ref name=Kluckhohn>{{cite book |first=August|last=Kluckhohn |translator=Elizabeth H. Denio |title=Louise, queen of Prussia: a memorial |publisher=Avery L. Rand |location=Boston |year=1889 |url = https://books.google.com/?id=cgkqAAAAYAAJ&pg=PA3&dq=queen+of+prussia+louise#v=onepage&q&f=false }} p.4-5</ref> Našlys Karolis nuvyko į [[Darmštatas|Darmštatą]] ir atidavė vaikus uošvei Marijai Luizai.<ref name=Kluckhohn/>
+Senelė vaikus augino paprastai ir jie siuvosi sau drabužius. Nauja guvernantė iš Šveicarijos mokė vaikus kalbėti prancūziškai. Luizė laisvai skaitė ir kalbėjo prancūziškai, bet primiršo gimtąją vokiečių kalbą.<ref name=Kluckhohn/> Labdaringa veikla buvo sudėtinė Luizos išsilavinimo dalis. Ji buvo skatinama paaukoti kiek gali ir lydėdavo guvernantę aplankant vargšų namus.<ref name=Kluckhohn/> Nuo 10 iki 17 metų ji praleido laiką išsilavinusios senelės ir guvernantės draugijoje.
+m. Marija Luiza nuvyko į Frankfurtą. Ten ji krito į akį princui [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydrichui Vilhelmui]], o jos sesuo Frederika - jo broliui Liudvikui Karoliui. [[Balandžio 24]] d. įvyko dvigubos sužadietuvės.
+[[1797]] m. lapkričio 16 d. jos vyras tapo Prūsijos kaizeriu Frydrichu Vilhelmu III po tėvo mirties. Priešingai nei jos pirmtakės, ji aktyviai bendravo su pavaldiniais ir buvo mados ikona. Ji išplatino skarelės, kurią užsirišdavo, kad nesušaltų, nešiojimą.
+[[1810]] m. [[liepos 19]] d. ji mirė ant vyro rankų nuo nenustatytos ligos.
 == Klaipėda ==
 [[Vaizdas:Luisengymnasium Memel.JPG|thumb|250px|left|Klaipėdos Luizės gimnazija apie 1900 m.]]
 {{Šaltiniai}}
-* Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, [[Klaipėda]] buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] per [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] karališkoji šeima atvyko [[1807]] m. sausį ir prabuvo čia iki [[1808]] m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija.
+Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, [[Klaipėda]] buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] per [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] karališkoji šeima atvyko [[1807]] m. sausį ir prabuvo čia iki [[1808]] m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija.
 Tuometinė Klaipėda ir kultūrine prasme negalėjo daryti įspūdžio išsilavinusiai Luizei. Karalienei Klaipėda priminė tas dienas, kai ji su vyru [[1802]] m. birželį čia pasveikino Rusijos imperatorių [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksndrą I]]. Karališkoji pora apsigyveno pirklio F. L. Konsencijaus name, kuriame vėliau įsikūrė miesto [[rotušė]] (dab. [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskrities]] administracija). Karališkoji pora prisidėjo prie miesto tvarkymo bei gražinimo, rūpinosi vargšais. Ji žavėjosi kraštovaizdžiu [[Olando kepurė]]je, [[Baltijos jūra]], karalienė su vaikais mėgo vaikščioti po [[Tauralaukis|Tauralaukio]] dvaro apylinkes. Vėliau ten buvo pasodintas vadinamasis karalienės Luizės [[ąžuolas]] ir pastatytas paminklėlis.
@@ Eilutė 55: / Eilutė 66: @@
 [[1999]] m. [[liepos 30]] d. Klaipėdoje ant pastato ([[Danė]]s g.17) atidengtas bareljefas karalienei Luizei (aut. H. Hackė iš Berlyno).
-== Nuorodos ==
 == Galerija ==
@@ Eilutė 64: / Eilutė 74: @@
 Louise, Queen of Prussia by Vigee-Lebrun (1801, Schloss Charlottenburg).jpg|Luizė 1801 metais
 </gallery>
+== Išnašos ==
+{{Išn}}
 {{Šalis-Biograf-stub|GER}}