Iniciacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
+nebaigtas |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
Iniciacijos esmė – [[kosmogonija|kosmogonijos]] atkartojimas, senojo gyvenimo palaidojimas ir naujo sutikimas. Žmogus turi išgyventi simbolinės [[mirtis|mirties]] ir [[prisikėlimas|prisikėlimo]] ritualus. Dažnai inicijuojamojo laukia sunkūs išbandymai, [[kančia|kančios]], pažeminimai, jų metu, kaip tikima, pasirodo dievai, dvasios, protėviai. |
Iniciacijos esmė – [[kosmogonija|kosmogonijos]] atkartojimas, senojo gyvenimo palaidojimas ir naujo sutikimas. Žmogus turi išgyventi simbolinės [[mirtis|mirties]] ir [[prisikėlimas|prisikėlimo]] ritualus. Dažnai inicijuojamojo laukia sunkūs išbandymai, [[kančia|kančios]], pažeminimai, jų metu, kaip tikima, pasirodo dievai, dvasios, protėviai. |
||
Senosiose gentinėse santvarkose iniciacijų, susijusių su branda metu, dažnai taikomos fizinės kančios, apipjaustymai, [[skarifikavimas|skarifikavimai]], [[tatuiruotė|tatuiravimai]] ir kt. Modernesnėse visuomenėse iniciacija išreiškiama daugiau simboliniu aktu – [[krikštas]], [[išpažintis]], [[bar micva]]. Neformali iniciacija į įvairias bendruomenes pasireiškia nauojokų krikštu, [[dedovščina]], tyčiojimusi. |
Senosiose gentinėse santvarkose iniciacijų, susijusių su branda metu, dažnai taikomos fizinės kančios, apipjaustymai, [[skarifikavimas|skarifikavimai]], [[tatuiruotė|tatuiravimai]] ir kt. <ref>{{VLE|VIII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/iniciacija-32161 Iniciacija]}}</ref> Modernesnėse visuomenėse iniciacija išreiškiama daugiau simboliniu aktu – [[krikštas]], [[išpažintis]], [[bar micva]]. Neformali iniciacija į įvairias bendruomenes pasireiškia nauojokų krikštu, [[dedovščina]], tyčiojimusi. |
||
Su vestuvinio gyvenimo iniciacija susiję bernvakariai, mergvakariai, su laidojimu – velionio šarvojimas, raudos. |
Su vestuvinio gyvenimo iniciacija susiję bernvakariai, mergvakariai, su laidojimu – velionio šarvojimas, raudos. |
||
13:01, 16 liepos 2020 versija
Iniciacija (lot. initium 'pradžia, įėjimas') – ritualas, atliekamas įvedant žmogų į naują jo gyvenimo tarpsnį, pašvenčiant jo naujai būklei. Iniciacijos ritualai vykdomi gimimo, brandos, vestuvių, laidojimo metu, taip pat gali būti rengiama iniciacija įžengiant į naujas pareigas (pvz., karūnavimas), į naują luomą, organizaciją, sektą, slaptą bendriją.
Iniciacijos esmė – kosmogonijos atkartojimas, senojo gyvenimo palaidojimas ir naujo sutikimas. Žmogus turi išgyventi simbolinės mirties ir prisikėlimo ritualus. Dažnai inicijuojamojo laukia sunkūs išbandymai, kančios, pažeminimai, jų metu, kaip tikima, pasirodo dievai, dvasios, protėviai.
Senosiose gentinėse santvarkose iniciacijų, susijusių su branda metu, dažnai taikomos fizinės kančios, apipjaustymai, skarifikavimai, tatuiravimai ir kt. [1] Modernesnėse visuomenėse iniciacija išreiškiama daugiau simboliniu aktu – krikštas, išpažintis, bar micva. Neformali iniciacija į įvairias bendruomenes pasireiškia nauojokų krikštu, dedovščina, tyčiojimusi.
Su vestuvinio gyvenimo iniciacija susiję bernvakariai, mergvakariai, su laidojimu – velionio šarvojimas, raudos.
|
Šis straipsnis apie kultūrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
- ↑ Iniciacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005