Mažieji Himalajai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Hugo.arg pervadino puslapį Mahabharatos kalnagūbris į Mažieji Himalajai
SNėra keitimo santraukos
 
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Palpa 2007-11-0906.jpg|thumb|250px|Mažieji Himalajai Nepale]]
[[Vaizdas:Palpa 2007-11-0906.jpg|thumb|250px|Mažieji Himalajai Nepale]]


'''Mažieji Himalajai''' arba '''''Mahabharatos kalnagūbris''''' ({{ne|महाभारत श्रृंखला|mahābhārat shrinkhalā}}) – kalnagūbrių ir kalnų masyvų grandinė [[Nepalas|Nepale]] ir šiaurės [[Indija|Indijoje]]. Tęsiasi apie 2000 km į vakarų į rytus lygiagrečiai [[Himalajai|Himalajams]] (į pietus nuo jų). Į pietus nuo Mažųjų Himalajų driekiasi [[Šivalikas]]. Būdingas aukštis 3000–3500 m, didžiausias – iki 6000 m.
'''Mažieji Himalajai''' arba '''''Mahabharatos kalnagūbris''''' ({{ne|महाभारत श्रृंखला|Mahābhārat śr̥nkhalā}}) – kalnagūbrių ir kalnų masyvų grandinė [[Nepalas|Nepale]] ir šiaurės [[Indija|Indijoje]]. Tęsiasi apie 2000 km į vakarų į rytus lygiagrečiai [[Himalajai|Himalajams]] (į pietus nuo jų). Į pietus nuo Mažųjų Himalajų driekiasi [[Šivalikas]]. Būdingas aukštis 3000–3500 m, didžiausias – iki 6000 m.


Kalnai sudaryti daugiausia iš [[skalūnas|skalūnų]], [[klintis|klinties]], [[kvarcitas|kvarcitų]]. Būdingi stačiašlaičiai slėniai, gūbryje – [[kara|karos]], [[trogas|trogai]], nedideli ledynai.
Kalnai sudaryti daugiausia iš [[skalūnas|skalūnų]], [[klintis|klinties]], [[kvarcitas|kvarcitų]]. Būdingi stačiašlaičiai slėniai, gūbryje – [[kara|karos]], [[trogas|trogai]], nedideli ledynai.

Dabartinė 23:07, 23 gegužės 2020 versija

Mažieji Himalajai Nepale

Mažieji Himalajai arba Mahabharatos kalnagūbris (nep. महाभारत श्रृंखला  = Mahābhārat śr̥nkhalā) – kalnagūbrių ir kalnų masyvų grandinė Nepale ir šiaurės Indijoje. Tęsiasi apie 2000 km į vakarų į rytus lygiagrečiai Himalajams (į pietus nuo jų). Į pietus nuo Mažųjų Himalajų driekiasi Šivalikas. Būdingas aukštis 3000–3500 m, didžiausias – iki 6000 m.

Kalnai sudaryti daugiausia iš skalūnų, klinties, kvarcitų. Būdingi stačiašlaičiai slėniai, gūbryje – karos, trogai, nedideli ledynai.

Vakaruose auga lapus metančių medžių musoniniai miškai, rytuose – visžaliai miškai, pievos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 269