Cheminis ryšys

Cheminis ryšys – sąveika tarp atomų, sąlygojanti molekulių ir kristalų susidarymą. Reakcijos metu jungiantis skirtingų elementų atomams tarp jų susidaro elektrostatinis cheminis ryšys. Šis ryšys atsiranda tarp priešingą elektros krūvį turinčių dalelių. Suartėjus dviem atomams, vienos dalelės elektronai traukia kitos dalelės branduolį ir atvirkščiai. Per daug suartėjus atomams tarp jų pradeda veikti stūmos jėgos. Nusistovėjus pusiausvyrai tarp atomų susidaro cheminis ryšys. Ryšio stiprumą nusako ryšio energija - energijos kiekis, kuris yra reikalingas norint sudaryti ryšį.

Elemento atomai tarpusavyje jungiasi keturių tipų cheminiais ryšiais:

• Joninis ryšys – ryšys tarp skirtingų krūvių jonų. Joninis ryšys tarp dviejų vieninių medžiagų atsiranda tuomet, kai jų elektroneigiamumo skirtumas didesnis už 1,5-1,6. Esant šiam ryšiui viena medžiaga junginyje turi elektronų perteklių, o kita- trūkumą.
• Kovalentinis ryšys – cheminis ryšys tarp dviejų medžiagų, kai jų elektroneigiamumo skirtumas mažesnis už 1,5-1,6. Nepolinis ryšys susidaro tarp to paties elemento atomų, o polinis- tarp skirtingų.
• Metališkasis ryšys pasireiškia tik tarp metalų. Šis ryšys jungia metalų jonus metalų kristaluose. Kadangi valentiniai atomų elektronai netvarkingai juda kristale tarp atomų, metalo atomai tampa teigiamais jonais. Dėl netvarkingo valentinių elektronų judėjimo metalai yra palyginus laidūs elektros srovei.
• Vandenilinis ryšys susidaro tarp vandenilio atomų, sudarančių kovalentinį polinį ryšį su kita medžiaga, ir kitos (polinės) molekulės medžiagos, turinčios bent vieną pilną elektronų porą, nedalyvaujančią jokiuose cheminiuose ryšiuose.

Atomųsąveikos molekulėje rūšys(joninis ir kovalentinis ryšys).Molekulė–mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes. Ji susideda išvienodųarba skirtingųatomų. Molekulėje atomųyra du arba daugiau. Atomus molekulėje įpatvariądaugiaatomęsistemąsieja atomųsąveika.Šios sąveikos kiekybinis matas yra energijos kiekis, kuris išsiskiria susidarant molekulei.Bandymai rodo, kad atomams susijungus įmolekulę, jos optinis spektras, kurįsąlygojavalentiniųelektronųšuoliai, labai skiriasi nuo atominio spektro, o būdingasis Rentgeno spektras, kurįsąlygoja vidiniųsluoksniųelektronųšuoliai, nepakinta. Taigi, tarpatominęsąveikąmolekulėje lemia atomųvalentiniai elektronai.

Atomųsąveikos molekulėje rūšys (joninisir kovalentinis ryšys).Molekulės, kuriose sąveikaujantys atomai yra pavirtępriešingo ženklo krūvįturinčiais jonais, vadinamos joninėmis. Tarp atominis ryšys tarp jųvadinamas joniniu.Na ir Cl nesužadintųatomųelektronųkonfigūracija yra tokia:ir I grupės elemento Naatomo išoriniame sluoksnyje 3s yra vienas valentinis elektronas.Darbas, kurįreikia atlikti norint išstumti šįelektronąišatomo, vadinamas jonizacijos energijair jis lygus apie 5.1 eV. VII grupės elemento Clatomo valentinio elektronųsluoksnio 3p posluoksniui užpildyti stinga 1 elektrono. Jįužpildant, išsiskiria apie 3.8 eVenergijos.Natrio 3s elektronui pereinant įchloro 3p pasluoksnį, susidaro du vienakrūviai priešingųženklųjonai. Dėl jųabipusės traukos dar išsiskiria apie 11.5 eVenergijos.Taigi išneutraliųatomųsusidarant NaClmolekulei, energijos pokyčiųbendras balansas:yra neigiamas, t.y. molekulės energija tiek mažesnėužbuvusiųatomųenergijųsumą.