Velniažuvės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis žuvų taksonomijos šablonų tvarkymas. |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
{{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} |
{{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} |
||
{{Taxobox_antklasis | taxon = Kaulinės žuvys | taxon1 = Osteichthyes}} |
{{Taxobox_antklasis | taxon = Kaulinės žuvys | taxon1 = Osteichthyes}} |
||
{{Taxobox_klasė | taxon = Stipinpelekės žuvys | taxon1 = Actinopterygii}} |
|||
{{Taxobox_burys | taxon = Velniažuvės | taxon1 = Lophiiformes}} |
{{Taxobox_burys | taxon = Velniažuvės | taxon1 = Lophiiformes}} |
||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Velniažuvės''', '''kojapelekės žuvys''' ( |
'''Velniažuvės''', '''kojapelekės žuvys''' (''Lophiiformes'') – [[stipinpelekės žuvys|stipinpelekių žuvų]] būrys. Gyvena jūros dugne. Galva didelė, liemuo trumpas. [[Plaukimo pūslė]] uždara. Paprastai ropoja gruntu pasistūmėdamos pakitusiais krūtininiais [[pelekas|pelekais]]. Šie pelekai pasidavę toli atgal, turi pailgėjusią siaurą pamatinę dalį ir lankstosi per vidurį, kaip sausumos stuburinių kojos. Pilviniai pelekai būna priešais krūtininius. Pirmasis galvos srityje esantis laisvas nugarinio peleko spindulys virtęs ilga meškere grobiui prisivilioti. Gyvenančių didesnėje gelmėje šio būrio žuvų tokios meškerės gale kartais būna žibintas. |
||
== Velniažuvių šeimos == |
== Velniažuvių šeimos == |
||
12:54, 8 rugsėjo 2019 versija
| Lophiiformes |
|---|
 Paprastasis juodasis meškeriotojas (Melanocetus johnsonii) |
| Mokslinė klasifikacija |
Velniažuvės, kojapelekės žuvys (Lophiiformes) – stipinpelekių žuvų būrys. Gyvena jūros dugne. Galva didelė, liemuo trumpas. Plaukimo pūslė uždara. Paprastai ropoja gruntu pasistūmėdamos pakitusiais krūtininiais pelekais. Šie pelekai pasidavę toli atgal, turi pailgėjusią siaurą pamatinę dalį ir lankstosi per vidurį, kaip sausumos stuburinių kojos. Pilviniai pelekai būna priešais krūtininius. Pirmasis galvos srityje esantis laisvas nugarinio peleko spindulys virtęs ilga meškere grobiui prisivilioti. Gyvenančių didesnėje gelmėje šio būrio žuvų tokios meškerės gale kartais būna žibintas.
Velniažuvių šeimos
Būryje 18 šeimų, apie 200 rūšių.
- Klounžuvės (Antennariidae)
- Australinės klounžuvės (Brachionichthyidae)
- Gauruotieji meškeriotojai (Caulophrynidae)
- Dygieji tykotojai (Centrophrynidae)
- Gelminiai meškeriotojai (Ceratiidae)
- Dygliuotosios klounžuvės (Chaunacidae)
- Dvidygliai gelminiai meškeriotojai (Diceratiidae)
- Ilgameškeriai jūrų velniai (Gigantactinidae)
- Kamuolžuvinės (Himantolophidae)
- Barzdotieji jūrų velniai (Linophrynidae)
- Lophichthyidae
- Velniažuvinės (Lophiidae)
- Juodieji meškeriotojai (Melanocetidae)
- Didžiadančiai meškeriotojai (Neoceratiidae)
- Šikšnosparninės (Ogcocephalidae)
- Jūrų velniai (Oneirodidae)
- Tetrabrachiidae
- Vilkiniai meškeriotojai (Thaumatichthyidae)