Bosnijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 614 pridėta baitų ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
 
|atstovas2 =
}}
'''Bosnijos karalystė''' ({{bs|Bosansko kraljevstvo, Босанско краљевство}}) – XIV-XV a. trumpai gyvavusi [[pietų slavai|pietų slavų]] karalystė Balkanuose. Apėmė tik dalį dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos, tačiau didžiausio išsiplėtimo laikotarpiu jai priklausė ir kaimyninėse šiuolaikinės Bosnijos šalyse. Tiek valstybės susikūrimui, tiek jos 80 metų trukusiam egzistavimui būdingi nuolatiniai kariniai konfliktai, teritoriniai pasikeitimai ir besikeičiančios sąjungos su kitomis valstybėmis. Valstybė žlugo ją užkariavus Osmanų imperijai.
'''Bosnijos karalystė''' ({{bs|Bosansko kraljevstvo}}) – viduramžiais gyvavusi [[pietų slavai|pietų slavų]] valstybė, kuri išsivystė iš [[Bosnijos banatas|Bosnijos banato]] (1154–1377). Dėl geografinių ypatumų (sunkai prieinami kalnai) ir atokumo Bosnijos gyventojai galėjo manevruoti tarp dviejų galingų kaimynų – [[Vengrija|Vengrijos]] ir [[Serbija|Serbijos]] ir išvengti tiesioginio pavaldumo vienai iš šių valstybių. Keli galingi valdovai įsitvirtino Bosnijoje ir galėjo šeimininkauti savo žemėse kaip tinkami, nors kartais pripažindavo vengrų ar serbų valdžią. [[1290]] m. Bosnija tapo nepriklausoma nuo Vengrijos ir užėmė didelę teritoriją [[Dalmatija|Dalmatijoje]] Serbijos sąskaita. Karalius [[Steponas Tvrtko I|Tvrtko I]] (1353–1391) įsigijo Vakarų Serbijos dalį, didelę dalį Adrijos jūros pakrantės. Bosnija trumpam tapo stipriausia [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalio valstybe. Tačiau Bosnijoje išliko stiprus feodalinis susiskaidymas, o po valdovo mirties šalis prarado savo svarbą. [[Osmanų imperija]] [[1440]] ir [[1450]] m. prijungė rytinės Bosnijos dalis ir [[Hercegovina|Hercegoviną]].
 
== IstorijaPriešistorė ==
XIV a. viduryje, valdant [[Steponas Tvrtko I|Tvrtko I]]-ajam, Bosnija pasiekė didžiausio klestėjimo laikotarpį. Jam valdant Bosnija tapo viena įtakingiausių ir galingiausių Balkanų šalių.
 
Bosnijos karalystė išsivystė iš [[Bosnijos banatas|Bosnijos banato]] (1154–1377 m.). Vėliausiai apie 1250 m. kaip Bosnijos banato, nuo to laiko vadinamo Didžioju banatu, valdančioji dinastija įsitvirtino [[Kotromaničiai]]. Jau banato laikotarpiu Bosnijos politiką daugiausia lėmė besikeičiančios sąjungos ir suartėjimai su galingesnėmis kaimyninėmis šalimis - [[Bizantijos imperija|Bizantija]], Vengrija, Serbija. Dėl geografinių ypatumų (sunkiai prieinami kalnai) ir atokumo Bosnijos gyventojai galėjo manevruoti tarp dviejų galingų kaimynų – [[Vengrija|Vengrijos]] ir [[Serbija|Serbijos]] ir išvengti tiesioginio pavaldumo vienai iš šių valstybių. [[1290]] m. Bosnija tapo nepriklausoma nuo Vengrijos ir užėmė didelę Serbijai priklausiusią teritoriją [[Dalmatija|Dalmatijoje]].
Tvrtko, [[Kotromaničiai|Kotromaničių]] dinastijos narys, atėjo į valdžią [[1353]] m. 1372 m. Tvrtko sudarė aljansą su princu [[Lazaras Hrebeljanovičius|Lazaru Hrebeljanovičiumi]], vienu iš regioninių valdovų subyrėjusios [[Serbijos imperija|Serbijos imperijos]] teritorijoje. Kitais metais Lazaras užpuolė Nikolos Altomanovičiaus, kuris tuo metu buvo galingiausias Serbijos kilmingasis, domeną. Nugalėję Altomanovičių klaną, Tvrtko su Lazaru pasidalino jų valdas, išskyrus [[Herceg Novis|Dračevicos]], Konavlės ir [[Trebinė|Trebinjės]] rajonus, kuriuos savo valdžioje išlaikė [[Zetos kunigaikštystė]]s valdovas Lorduradas I-asis Balšičius.
 
1353 m. penkiolikmetis Steponas Tvrtko iš savo dėdės Stepono II Kotromaničiaus paveldėjo Bosnijos didįjį banatą. Iš pradžių kaip jo regentas valdė Tvrtko tėvas Vladislovas, tačiau jis kitais metais mirė. Tvrtko tapus [[Banas|banu]] tais pačiais metais jo pusseserė Elžbieta ištekėjo už Vengrijos karaliaus Liudviko I-ojo. Jau valdant Steponui II Kotromaničiui Bosnija ėmė glaudžiai bendradarbiauti su Vengrija prieš nuosmūkį išgyvenančią Serbiją. Santykiai netrukus pablogėjo, nes Tvrtko atsisakė palaikyti Vengriją kare su Venecija (1356-1358 m.). 1363 m. kilo atviras karas tarp Liudviko ir Trtko, Vengrija karo priežastimi skelbė Bosnijos bano gynimą nuo jų požiūriu eretiškos bogomilų sektos. Nugalėjęs kare su vengrais Tvrtko ėmė tituluotis "Dievo malone visos Bosnijos banu". Tai sukėlė kilmingųjų maištą, nuo kurios Tvrtko 1366 m. pabėgo į Vengriją, kur pasidavė Liudvikui. Su vengrų pagalba Tvrtko numalšino sukilimą, pašalino iš valdžios brolį Vuką, kuris buvo tapęs Bosnijos valdovu ir Liudvikas vėl paskyrė Tvrtko Bosnijos banu.
 
Tvrtko,Po [[Kotromaničiai|Kotromaničių]]to dinastijoskeletą narys,metų atėjotruko įvidinės valdžiąkovos [[1353]]bei mbuvo užimtos besiribojančios Serbijos teritorijos. 1372 m. Tvrtko sudarė aljansą su princu [[Lazaras Hrebeljanovičius|Lazaru Hrebeljanovičiumi]], vienu iš regioninių valdovų subyrėjusios [[Serbijos imperija|Serbijos imperijos]] teritorijoje. Kitais metais Lazaras užpuolė Nikolos Altomanovičiaus, kuris tuo metu buvo galingiausias Serbijos kilmingasis, domeną. Nugalėję Altomanovičių klaną, Tvrtko su Lazaru pasidalino jų valdas, išskyrus [[Herceg Novis|Dračevicos]], Konavlės ir [[Trebinė|Trebinjės]] rajonus, kuriuos savo valdžioje išlaikė [[Zetos kunigaikštystė]]s valdovas Lorduradas I-asis Balšičius.
 
== Karalystės sukūrimas ==
 
[[1377]] m. Tvrtko atėmė pakrantės rajonus iš Balšičiaus. Tais pačiais metais, [[spalio 26]] d., jis buvo karūnuotas kaip serbų, Bosnijos, Primorjės (pajūrio) ir vakarinių žemių karalius. Tvrtko močiutė buvo [[Nemanjičių dinastija|Nemanjičių dinastijos]] narė, o tai paskatino jį karūnuotis „Serbijos karaliumi“ ir taip išreikšti pretenzijas į Serbijos sostą. Kai 1371 m. karališkoji Nemanjičių linija išmirė, karūną jam atsiuntė Vengrijos karalius [[Liudvikas Anžujietis]].
 
Iki [[1390]] m. Tvrtko išplėtė savo įtaką į [[Kroatija|Kroatijos]] ir Dalmatijos dalis, ir titulavosi serbų, Bosnijos, Dalmatijos, Kroatijos ir pakrantės karaliumi. Jis titulavosi „Bosnijos, Serbijos, Kroatijos, [[Zahumljė|Hum]], [[Usora|Usoros]], [[Soli]], Dalmatijos, Donji Kraji“ karaliumi.
 
XIV a. viduryje, valdantValdant [[Steponas Tvrtko I|Tvrtko I]]-ajam, Bosnija pasiekė didžiausio klestėjimo laikotarpį. Jam valdant Bosnija tapo viena įtakingiausių ir galingiausių Balkanų šalių, tačiau Bosnijoje išliko stiprus feodalinis susiskaidymas, o po valdovo mirties šalis prarado savo svarbą.
 
=== Teritorijos mažėjimas ===
Po Tvrtko I mirties Bosnijos valstybės galia pamažu ėmė nykti. Tuo metu Osmanų imperija pradėjo savo invaziją į Europą ir ėmė kelti didelę grėsmę Balkanų pusiasalio valstybėms ir net Vengrijai. [[Osmanų imperija]] [[1440]] ir [[1450]] m. prijungė rytinės Bosnijos dalis ir [[Hercegovina|Hercegoviną]]. Bosnija tapo vakarine Osmanų imperijos provincija. Hercegovina kaip provincija [[1482]] m. taip pat buvo prijungta prie Osmanų imperijos.
 
== Valdytojai==

Naršymo meniu