Ledo milžinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

19:07, 6 rugpjūčio 2018 versija

Uranas fotografuotas erdvėlaivio Voyager 2 1986 m. sausio mėn.

Neptūnas fotografuotas erdvėlaivio Voyager 2 1989 m. rugpjūčio mėn.

Ledo milžinė - tai planeta milžinė, daugiausiai sudaryta iš sunkesnių elementų nei vandenilis ir helis, tokių kaip deguonis, anglis, azotas ir siera. Saulės sistemoje yra žinomos dvi ledo milžinės Uranas ir Neptūnas.

Astrofizikos ir planetologijos moksluose terminas „ledas“ nurodo lakiuosius cheminius junginius, kurie užšąla maždaug 100 kelvino laipsnių temperatūroje, šie junginiai yra vanduo, amoniakas arba metanas, kurie atitinkamai užšąla 273, 195, ir 91 kelvino laipsnių temperatūrose. XX a. 9-ajame dešimtmetyje planetos milžinės Uranas ir Neptūnas buvo išskirtos į atskirą klasę, atskirai nuo kitų planetos milžinių Jupiterio ir Saturno. Būtent jos tada atitinkamai ir gavo pavadinimą ledo milžinės. Urano ir Neptūno planetose yra labai mažai vandens ledo būsenos. Vanduo egzistuoja kaip superkritinis skystis.

Ledo milžines sudaro tik 20 % vandenilio ir helio, tuo tarpu kitose planetose milžinėse, Jupiteryje ir Saturne, yra 90 % vandenilio ir helio.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{Multiple image |direction=vertical |align=right |width=230|image1=Uranus2.jpg|image2=Neptune Full.jpg|image3=|caption1=Uranas fotografuotas erdvėlaivio ''[[Voyager 2]]'' 1986 m. sausio mėn.|caption2=Neptūnas fotografuotas erdvėlaivio ''Voyager 2'' 1989 m. rugpjūčio mėn.|caption3=Dailininko piešininys spėjamos ledo milžinės, kuri vadinama "Devintoji planeta"}}
-'''Ledo milžinė''' tai [[planeta milžinė]] daugiausiai sudaryta iš sunkesnių elementų nei [[Vandenilis|vandenilis]] ir [[Helis|helis]], tokių kaip [[deguonis]], [[anglis]], [[azotas]] ir [[siera]]. [[Saulės sistema|Saulės sistemoje]] yra žinomos dvi ledo milžinės [[Uranas]] ir [[Neptūnas]].
+'''Ledo milžinė''' - tai [[planeta milžinė]], daugiausiai sudaryta iš sunkesnių elementų nei [[Vandenilis|vandenilis]] ir [[Helis|helis]], tokių kaip [[deguonis]], [[anglis]], [[azotas]] ir [[siera]]. [[Saulės sistema|Saulės sistemoje]] yra žinomos dvi ledo milžinės [[Uranas]] ir [[Neptūnas]].
-[[Astrofizika|Astrofizikos]] ir [[Planetologija|planetologijos]] moksluose terminas „ledas“ nurodo lakiuosius cheminius junginius, kurie užšąla maždaug 100 [[Kelvinas|kelvino]] laipsnių temperatūroje, šie junginiai yra [[vanduo]], [[amoniakas]] arba [[metanas]], kurie atitinkamai užšąla 273, 195, ir 91 kelvino laipsnių temperatūrose. XX a. 9-ajame dešimtmetyje planetos milžinės Uranas ir Neptūnas buvo išskirtos išskirtinėje klasėje, atskirai nuo kitų planetos milžinių [[Jupiteris|Jupiterio]] ir [[Saturnas|Saturno]]. Būtent jos tada atitinkamai ir gavo pavadinimą ''ledo milžinės''. Šiuo metu Urano ir Neptūno planetose yra labai mažai vandens, ledo formoje. Vietoj to esant temperatūrai ir oro slėgiui vanduo egzistuoja kaip [[superkritinis skystis]].
+[[Astrofizika|Astrofizikos]] ir [[Planetologija|planetologijos]] moksluose terminas „ledas“ nurodo lakiuosius cheminius junginius, kurie užšąla maždaug 100 [[Kelvinas|kelvino]] laipsnių temperatūroje, šie junginiai yra [[vanduo]], [[amoniakas]] arba [[metanas]], kurie atitinkamai užšąla 273, 195, ir 91 kelvino laipsnių temperatūrose. XX a. 9-ajame dešimtmetyje planetos milžinės Uranas ir Neptūnas buvo išskirtos į atskirą klasę, atskirai nuo kitų planetos milžinių [[Jupiteris|Jupiterio]] ir [[Saturnas|Saturno]]. Būtent jos tada atitinkamai ir gavo pavadinimą ''ledo milžinės''. Urano ir Neptūno planetose yra labai mažai vandens ledo būsenos. Vanduo egzistuoja kaip [[superkritinis skystis]].
-Ledo milžines sudaro tik 20 % vandenilis ir helis, kai tuo tarpu kitose planetose milžinėse, Jupiteryje ir Saturne yra 90 % vandenilio ir helio.
+Ledo milžines sudaro tik 20 % vandenilio ir helio, tuo tarpu kitose planetose milžinėse, Jupiteryje ir Saturne, yra 90 % vandenilio ir helio.
 [[Kategorija:Planetos]]