Eglė Bučelytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| fonas = media
| vardas = {{PAGENAME}}
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlis =
Eilutė 34: Eilutė 34:


== Prisiminimai apie sausio 13-osios įvykius ==
== Prisiminimai apie sausio 13-osios įvykius ==
{{quote|„Tankams ir šarvuočiams pradėjus važiuoti pro [[Vingio parkas|Vingio parką]] link mūsų, su režisiere V. Kikilaite išėjome iš kabineto ir nusileidome į II studiją. Apačioje jau išgirdome tankų šūvius prie [[Vilniaus televizijos bokštas|TV bokšto]]. Studijoje likau su operatoriumi, duris iš išorės užrakino ir likome čia iki tol, kol desantininkai su kirviu neiškapojo durų. Visą buvimo studijoje laiką girdėjosi sproginėjimai, drebėjo sienos. Tai tęsėsi apie pusę valandos, o gal valandą. Pirmiausia per studijos langą pamačiau, kaip kariškiai įsiveržė į režisierių pultą, po to dar apie 10 minučių laužė mūsų duris. Įbėgę liepė nejudėti, nesikalbėti, nes šaudys. Išvarę į koridorių, vis kartojo tuos pačius žodžius: „Ne razgovarivat, a to budem streliat“. Leido pasiimti paltus iš 4 aukšto kabineto ir visi, kurie mus lydėjo etapais, jautė pareigą pasakyti, jog mūsų milicininkas nušovė kareivį, todėl jie mus ir užėmė. Visas pastatas buvo pilnas dūmų, ant grindų pilna stiklų šukių, išvartyti gėlių vazonėliai.
{{quote|„Tankams ir šarvuočiams pradėjus važiuoti pro [[Vingio parkas|Vingio parką]] link mūsų, su režisiere Virginija Kikilaite išėjome iš kabineto ir nusileidome į II studiją. Apačioje jau išgirdome tankų šūvius prie [[Vilniaus televizijos bokštas|TV bokšto]]. Studijoje likau su operatoriumi, duris iš išorės užrakino ir likome čia iki tol, kol desantininkai su kirviu neiškapojo durų. Visą buvimo studijoje laiką girdėjosi sproginėjimai, drebėjo sienos. Tai tęsėsi apie pusę valandos, o gal valandą. Pirmiausia per studijos langą pamačiau, kaip kariškiai įsiveržė į režisierių pultą, po to dar apie 10 minučių laužė mūsų duris. Įbėgę liepė nejudėti, nesikalbėti, nes šaudys. Išvarę į koridorių, vis kartojo tuos pačius žodžius: „Ne razgovarivat, a to budem streliat“. Leido pasiimti paltus iš 4 aukšto kabineto ir visi, kurie mus lydėjo etapais, jautė pareigą pasakyti, jog mūsų milicininkas nušovė kareivį, todėl jie mus ir užėmė. Visas pastatas buvo pilnas dūmų, ant grindų pilna stiklų šukių, išvartyti gėlių vazonėliai.


Kai išėjau į lauką, pamačiau tikrą karą. Baisiausia buvo virš galvų lekiančios trasuojančios kulkos“.|}}
Kai išėjau į lauką, pamačiau tikrą karą. Baisiausia buvo virš galvų lekiančios [[trasuojamoji kulka|trasuojančios kulkos]]“. <ref>http://www.laisve15.lt/lietuva-budi/lietuvos-radijas-ir-televizija/liudytojai-prisimena/354-bucelyte-egle-televizijos-informacijos-redakcijos-redaktore</ref>|}}


== Įvertinimas ==
== Įvertinimas ==
* [[1992]] m. [[Sausio 13-osios atminimo medalis]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293128</ref>
* [[1992]] m. [[Sausio 13-osios atminimo medalis]] <ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.2464</ref>
* [[2016]] m. [[LDK Gedimino ordino medalis]] <ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/55979a40d42711e59019a599c5cbd673</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [http://www.lrytas.lt/?id=11686327671167700795&view=4 E. Bučelytė: Šmėkštelėjo mintis – kaip neįtikėtinai paprasta tokioje akistatoje, 2007-01-13]
* [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_k=1&p_r=4096 E. Bučelytė per televiziją praneša apie sausio 13-osios įvykius]
* [http://www.laisve15.lt/dokumentas-161.htm Prisiminimai apie sausio 13-osios įvykius]


{{DEFAULTSORT:Bučelytė, Eglė}}
{{DEFAULTSORT:Bučelytė, Eglė}}

17:51, 12 kovo 2018 versija

Eglė Bučelytė
Gimė 1963 m. sausio 12 d. (61 metai)
Vilnius
Tėvas Alfonsas Balys Bučelis
Sutuoktinis (-ė) Tadas Dambrauskas
Vaikai Lukas
Veikla televizijos žurnalistė, diktorė
Alma mater 1986 m. Vilniaus universitetas

Eglė Bučelytė (g. 1963 m. sausio 12 d. Vilniuje) – Lietuvos televizijos žurnalistė, diktorė.

Biografija

Tėvas žurnalistas Alfonsas Balys Bučelis, brolis Donatas Bučelis.

1981 m. baigė Vilniaus 23-ąją vidurinę mokyklą, 1986 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete – žurnalistiką. [1]

1986 m. Lietuvos televizijos ir radijo žemės ūkio skyriaus korespondentė, Lietuvos radijo programų direkcijos Planavimo ir išleidimo skyriaus išleidėja, nuo 1986 m. gegužės mėn. iki 1990 m. – Lietuvos TV Informacijos redakcijos Pramonės, mokslo ir technikos skyriaus redaktore. Įsteigus Lietuvos televizijos naujienų direkciją, nuo 1990 m. dirbo Laidų vedėjų skyriaus redaktore, nuo 1991 m. – „Vakaro žinių“ skyriaus komentatorė, Lietuvos televizijos naujienų tarnybos žinių vedėja, naujienų laidos „Panorama“ vedėja. 1996 m. Lietuvos TV tarifikacinė komisija suteikė pirmąją žurnalistės kategoriją.

1991 m. sausio 13 d. naktį sovietiniams desantininkams šturmuojant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, iš televizijos studijos komentavo įvykius iki visiško laidų transliacijos nutraukimo. Už tai viena pirmųjų Lietuvoje apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu. [2]

Prisiminimai apie sausio 13-osios įvykius

„Tankams ir šarvuočiams pradėjus važiuoti pro Vingio parką link mūsų, su režisiere Virginija Kikilaite išėjome iš kabineto ir nusileidome į II studiją. Apačioje jau išgirdome tankų šūvius prie TV bokšto. Studijoje likau su operatoriumi, duris iš išorės užrakino ir likome čia iki tol, kol desantininkai su kirviu neiškapojo durų. Visą buvimo studijoje laiką girdėjosi sproginėjimai, drebėjo sienos. Tai tęsėsi apie pusę valandos, o gal valandą. Pirmiausia per studijos langą pamačiau, kaip kariškiai įsiveržė į režisierių pultą, po to dar apie 10 minučių laužė mūsų duris. Įbėgę liepė nejudėti, nesikalbėti, nes šaudys. Išvarę į koridorių, vis kartojo tuos pačius žodžius: „Ne razgovarivat, a to budem streliat“. Leido pasiimti paltus iš 4 aukšto kabineto ir visi, kurie mus lydėjo etapais, jautė pareigą pasakyti, jog mūsų milicininkas nušovė kareivį, todėl jie mus ir užėmė. Visas pastatas buvo pilnas dūmų, ant grindų pilna stiklų šukių, išvartyti gėlių vazonėliai. Kai išėjau į lauką, pamačiau tikrą karą. Baisiausia buvo virš galvų lekiančios trasuojančios kulkos“. [3]

Įvertinimas

Šaltiniai