Beržė urvas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
Urvą [[1953]] m. atrado prancūzas Žozefas Beržė (Joseph Berger; jo garbei ir pavadintas). Iki [[1963]] m. jis laikytas giliausiu pasaulio urvu, kuris siekė ~1122 metrus. [[2010]] metais buvo pasiektas 1271 metrų gylis. |
Urvą [[1953]] m. atrado prancūzas Žozefas Beržė (Joseph Berger; jo garbei ir pavadintas). Iki [[1963]] m. jis laikytas giliausiu pasaulio urvu, kuris siekė ~1122 metrus. [[2010]] metais buvo pasiektas 1271 metrų gylis. |
||
Išlipti iš dugno ir pasiekti paviršių treniruotam speleologui užtrunka nuo 6 val. Lietaus metu potvynis labai greitai užtvindo apatinę urvo dalį ( - 640 metrų) vandeniu (tokiu būdu 1996 m. čia žuvo 2 speleologai, o paskutiniu metu žuvo dar 5 speleologai). Gražus, vandeningas urvas su įvairiais dariniais. 2014 metais apie šį urvą išleista knyga-foto albumas. Paskutiniu metu kasmet vasara rengiamos didelės ekologinės espedicijos - " |
Išlipti iš dugno ir pasiekti paviršių treniruotam speleologui užtrunka nuo 6 val. Lietaus metu potvynis labai greitai užtvindo apatinę urvo dalį ( - 640 metrų) vandeniu (tokiu būdu 1996 m. čia žuvo 2 speleologai, o paskutiniu metu žuvo dar 5 speleologai). Gražus, vandeningas urvas su įvairiais dariniais. 2014 metais apie šį urvą išleista knyga-foto albumas. Paskutiniu metu kasmet vasara rengiamos didelės ekologinės espedicijos - "šiukšlių kelias" - speleologai iš įvairių šalių gali aplankyti šį urvą ir prisidėti prie jo švarinimo, išnešdami požeminių ekspedicijų metu susikaupusias šiukles. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
01:10, 20 vasario 2018 versija
45°13′9″ š. pl. 5°36′16″ r. ilg. / 45.21917°š. pl. 5.60444°r. ilg.
Beržė urvas (pranc. Gouffre Berger) – karstinė praraja Prancūzijoje, Vakarų Alpėse (Rhono Alpės), Verkoro masyve (prie Engins ir Autrans kaimų, netoli Grenoblio), Verkoro urvų sistemoje. Įėjimas į urvą yra 1460 m aukštyje[1]. Apskaičiuotas gylis – 1271 m. Pagal gylį, tai 28 pasaulyje ir 4 Prancūzijoje urvas. Ilgis – 31 790 m. Turi 9 angas. Sudarytas iš kalkakmenio.
Urvą 1953 m. atrado prancūzas Žozefas Beržė (Joseph Berger; jo garbei ir pavadintas). Iki 1963 m. jis laikytas giliausiu pasaulio urvu, kuris siekė ~1122 metrus. 2010 metais buvo pasiektas 1271 metrų gylis.
Išlipti iš dugno ir pasiekti paviršių treniruotam speleologui užtrunka nuo 6 val. Lietaus metu potvynis labai greitai užtvindo apatinę urvo dalį ( - 640 metrų) vandeniu (tokiu būdu 1996 m. čia žuvo 2 speleologai, o paskutiniu metu žuvo dar 5 speleologai). Gražus, vandeningas urvas su įvairiais dariniais. 2014 metais apie šį urvą išleista knyga-foto albumas. Paskutiniu metu kasmet vasara rengiamos didelės ekologinės espedicijos - "šiukšlių kelias" - speleologai iš įvairių šalių gali aplankyti šį urvą ir prisidėti prie jo švarinimo, išnešdami požeminių ekspedicijų metu susikaupusias šiukles.
Šaltiniai
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 60
2. Gouffre Berger, l'esprit d'équipe by Mark Wright, Robbie Shone and others.- Sheffield: published by Vertebrate Publishing, 2014. 254 pages ; ISBN 978191024012