Memnono kolosai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

22:49, 10 balandžio 2017 versija

Memnono kolosai – dvi gigantiškos Senovės Egipto naujosios karalystės faraono Amenchotepo III (apie 1392−1352 m. pr. m. e.) statulos, esančios Tėbų nekropolyje vakariniame Nilo upės krante prie šiuolaikinio Luksoro.

Memnono kolosai iškalti iš kvarcitinio smiltainio ir buvo iš abiejų Amenchotepo III šventyklos pirmojo pilono pusių. 27 m. pr. m. e. žemės drebėjimo metu šiaurinė statula buvo pažeista ir jos viduje atsirado įtrūkimai. Kiekvieną rytą statuloje pasigirsdavo tarsi gaudesys ar švilpimas, tikriausiai iššauktas oro judėjimo ar per naktį susikondensavusio vandens garavimo. Graikų keliautojai statulas praminė Memnono kolosais pagal homerinio epo herojų, afrikietį Memnoną, tarsi jis dainuotų savo motinai, aušros deivei Eos. Graikų istorikas Strabonas įtarė, kad garsą skleidžia šalia stovintys egiptiečiai, nors galų gale jis teigė, kad buvo įtikintas gaudimo antgamtiškumu. Romos imperatoriaus Septimijaus Severo (valdė 193−211 m.) nurodymu pažeista statula buvo restauruota papildomais akmens blokais ir tokiu būdu gaudesys pranyko. Amenchotepo III šventykla sugriuvo to paties 27 m. pr. m. e. žemės drebėjimo metu ir jos akmenis išnešiojo vietiniai gyventojai, likučiai prasmego smėlyje (šią vietą pasiekdavo Nilo potvyniai). Vieta, kur stovi statulos, buvo praminta Memnonija. Abi statulos yra apie 18 m aukščio ir per laiką buvo pažeistos, jose nebeatpažįstamas Amenchotepas III, sėdintis soste. Iš abiejų statulų pusių yra iškaltos mažesnės reljefinės skulptūros, pietinėje vaizduojančios faraono žmoną, karalienę Tiją, šiaurinėje − faraono motiną Mutmvają.

Šaltiniai

Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 69
Farid Atiya. Pocket Book of Ancient Egypt. American Univ in Cairo Press, 2008, p. 366

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 '''Memnono kolosai''' – dvi gigantiškos [[Senovės Egiptas|Senovės Egipto]] naujosios karalystės faraono [[Amenchotepas III|Amenchotepo III]] (apie 1392−1352 m. pr. m. e.) statulos, esančios [[Tėbai (Egiptas)|Tėbų nekropolyje]] vakariniame Nilo upės krante prie šiuolaikinio [[Luksoras|Luksoro]].
-Memnono kolosai iškalti iš [[kvarcitas|kvarcitinio]] smiltainio ir buvo iš abiejų Amenchotepo III šventyklos pirmojo pilono pusių. 27 m. pr. m. e. žemės drebėjimo metu šiaurinė statula buvo pažeista ir jos viduje atsirado įtrūkimai. Kiekvieną rytą statuloje pasigirsdavo tarsi gaudesys ar švilpimas, tikriausiai iššauktas oro judėjimo ar per naktį susikondensavusio vandens garavimo. Graikų keliautojai statulas praminė Memnono kolosais pagal homerinio epo herojų, afrikietį [[Memnonas|Memnoną]], tarsi jis dainuotų savo motinai, aušros deivei [[Eos]]. Graikų istorikas [[Strabonas]] įtarė, kad garsą skleidžia šalia stovintys egiptiečiai, nors galų gale jis teigė, kad buvo įtikintas gaudimo antgamtiškumu. Romos imperatoriaus [[Septimijus Severas|Septimijaus Severo]] (193−211) nurodymu pažeista statula buvo restauruota papildomais akmens blokais ir tokiu būdu gaudesys pranyko. Amenchotepo III šventykla sugriuvo to paties 27 m. pr. m. e. žemės drebėjimo metu ir jos akmenis išnešiojo vietiniai gyventojai, likučiai prasmego smėlyje (šią vietą pasiekdavo Nilo potvyniai). Vieta, kur stovi statulos, buvo praminta Memnonija. Abi statulos yra apie 18 m aukščio ir per laiką buvo pažeistos, jose nebeatpažįstamas [[Amenchotepas III]], sėdintis soste. Iš abiejų statulų pusių yra iškaltos mažesnės reljefinės skulptūros, pietinėje vaizduojančios faraono žmoną, [[Karalienė Tija|karalienę Tiją]], šiaurinėje − faraono motiną Mutmvają.
+Memnono kolosai iškalti iš [[kvarcitas|kvarcitinio]] smiltainio ir buvo iš abiejų Amenchotepo III šventyklos pirmojo pilono pusių. 27 m. pr. m. e. žemės drebėjimo metu šiaurinė statula buvo pažeista ir jos viduje atsirado įtrūkimai. Kiekvieną rytą statuloje pasigirsdavo tarsi gaudesys ar švilpimas, tikriausiai iššauktas oro judėjimo ar per naktį susikondensavusio vandens garavimo. Graikų keliautojai statulas praminė Memnono kolosais pagal homerinio epo herojų, afrikietį [[Memnonas|Memnoną]], tarsi jis dainuotų savo motinai, aušros deivei [[Eos]]. Graikų istorikas [[Strabonas]] įtarė, kad garsą skleidžia šalia stovintys egiptiečiai, nors galų gale jis teigė, kad buvo įtikintas gaudimo antgamtiškumu. Romos imperatoriaus [[Septimijus Severas|Septimijaus Severo]] (valdė 193−211 m.) nurodymu pažeista statula buvo restauruota papildomais akmens blokais ir tokiu būdu gaudesys pranyko. Amenchotepo III šventykla sugriuvo to paties 27 m. pr. m. e. žemės drebėjimo metu ir jos akmenis išnešiojo vietiniai gyventojai, likučiai prasmego smėlyje (šią vietą pasiekdavo Nilo potvyniai). Vieta, kur stovi statulos, buvo praminta Memnonija. Abi statulos yra apie 18 m aukščio ir per laiką buvo pažeistos, jose nebeatpažįstamas [[Amenchotepas III]], sėdintis soste. Iš abiejų statulų pusių yra iškaltos mažesnės reljefinės skulptūros, pietinėje vaizduojančios faraono žmoną, [[Karalienė Tija|karalienę Tiją]], šiaurinėje − faraono motiną Mutmvają.
 ==Šaltiniai==