Nortumbrija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: {{Infolentelė buvusi valstybė |_noautocat = yes |vietinis pavadinimas = Norþhymbra rīce |ilgas pavadinimas = Nortumbrijos karalystė |paprastas_pav = Nortumbrija |žemynas... |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 53: | Eilutė 53: | ||
Nortumbriją įkūrė Etelfritas VII a. suvienijęs [[Bernicija|Berniciją]] ir [[Deira|Deirą]] |
Nortumbriją įkūrė Etelfritas VII a. suvienijęs [[Bernicija|Berniciją]] ir [[Deira|Deirą]] |
||
== Istorija == |
|||
Bernicijos karalius Etelfritas užkariavo Deirą [[604]] m. Jį nugalėjo ir užmušė Rytų Anglijos karalius [[Redvaldas]] prie Idlo upės [[616]] m., vėliau į Nortumbrijos sostą pasodinęs Edviną, Dewiros karaliaus Elos sūnų. Edvinas, priėmęs krikštą [[627]] m., greitai tapo vienu galingiausių Anglijos karaliumi. Jis buvo vadinamas Bretvalda, užkariavo [[Meno Sala|Meno salą]] ir [[Gvinedo karalystė|Gvinedo karalystę]] Velse. [[633]] m. jį nugalėjo Hatfyld Čeiso mūšyje ištremtas Gvinedo karalius Kadvaloną (''Cadwallon ap Cadfan'') ir Merkijos karalius [[Penda]]. |
|||
Po Edvino mirties Berniciją valdė Etelfrito sūnus [[Eanfritas]], o Deirą Edvino pusbrolis [[Osrikas]]. Kitais metais juos nužudė Kadvalonas, kuris tęsė invaziją į Nortumbriją. Eanfrito brolis Osvaldas, padedamas Dal Riatos karaliaus Domnal Breko, nužudė Kadvaloną Hevenfyldo mūšyje [[634]] m. Po to Osvaldas išplėtė savo karalystę į šiaurę ir vakarus, kur buvo [[Kambrų kalba|kambriškai]] kalbančios [[Regedas|Regedo]] ir [[Stratklaidas|Stratklaido]] karalystės. Jis sugrąžino krikščionybę į Nortumbriją, kai paskyrė airių vienuolį Šv. Aidaną iš Jonos salos krikštyti gyventojus. Karalystėje paplito keltiška krikščionybė, Lindisfarne buvo įkurtas vienuolynas. |
|||
Merkijos karalius Penda nugalėjo ir užmušė Osvaldą Maserfyldo mūšyje [[655]] m. |
|||
[[Kategorija:Anglosaksų valstybės]] |
[[Kategorija:Anglosaksų valstybės]] |
||
22:32, 7 gruodžio 2016 versija
| Norþhymbra rīce Nortumbrijos karalystė | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
|
Vėliava | ||||
 | ||||
| Sostinė | Bamburgas | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| karalius | ||||
| 654–670 | Osvis | |||
| mirė 954 | Erikas Haraldsonas | |||
| Era | ankstyvieji viduramžiai | |||
| - Bernicijos ir Deiros sujungimas | 653 m., 653 | |||
| - Užėmė Veseksas | 954 m. | |||
Nortumbrija buvo viduramžių anglų karalystė Šiaurės Anglijoje ir Pietryčių Škotijoje, suvienijus Anglijos karalystę tapusi grafyste. Pavadinimas kilęs nuo piečiausios karalystės ribos - Hamberio estuarijos.
Nortumbriją įkūrė Etelfritas VII a. suvienijęs Berniciją ir Deirą
Istorija
Bernicijos karalius Etelfritas užkariavo Deirą 604 m. Jį nugalėjo ir užmušė Rytų Anglijos karalius Redvaldas prie Idlo upės 616 m., vėliau į Nortumbrijos sostą pasodinęs Edviną, Dewiros karaliaus Elos sūnų. Edvinas, priėmęs krikštą 627 m., greitai tapo vienu galingiausių Anglijos karaliumi. Jis buvo vadinamas Bretvalda, užkariavo Meno salą ir Gvinedo karalystę Velse. 633 m. jį nugalėjo Hatfyld Čeiso mūšyje ištremtas Gvinedo karalius Kadvaloną (Cadwallon ap Cadfan) ir Merkijos karalius Penda.
Po Edvino mirties Berniciją valdė Etelfrito sūnus Eanfritas, o Deirą Edvino pusbrolis Osrikas. Kitais metais juos nužudė Kadvalonas, kuris tęsė invaziją į Nortumbriją. Eanfrito brolis Osvaldas, padedamas Dal Riatos karaliaus Domnal Breko, nužudė Kadvaloną Hevenfyldo mūšyje 634 m. Po to Osvaldas išplėtė savo karalystę į šiaurę ir vakarus, kur buvo kambriškai kalbančios Regedo ir Stratklaido karalystės. Jis sugrąžino krikščionybę į Nortumbriją, kai paskyrė airių vienuolį Šv. Aidaną iš Jonos salos krikštyti gyventojus. Karalystėje paplito keltiška krikščionybė, Lindisfarne buvo įkurtas vienuolynas.
Merkijos karalius Penda nugalėjo ir užmušė Osvaldą Maserfyldo mūšyje 655 m.