Regedas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Regedas
Blank.png
450 – 538 Flag of Northumbria.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Sostinė Kaer-Ligvidas
Kalbos valų kalba
Valdymo forma monarchija
Era ankstyvieji viduramžiai


Edeno slėnis – svarbiausia Regedo dalis

Regedas (Rheged, [ˈr̥ɛɡɛd]) – senovės epochos šiaurės valstybė, išsiskyrusi apie 450 metus iš Ebrauko karalystės šiaurinių valdų. Kaip ir daugelio to meto britų valstybių, Regedo teritorija ir sienos žinomos tik apytikriai. Laikoma, kad karalystės sostinė buvo Karlailo miestas. Pasak tyrinėtojų, Regedo teritorija apėmė Soluei-Ferto įlankos pakrantes ir Morkamo įlankos žemes. Tačiau, kadangi politiniu požiūriu valstybei priklausė šiek tiek mažiau žemių, tai galima teigti, jog faktiškai valstybės valdžios ribos vakaruose siekė sieną su Goluejumi, šiaurėje Stratklaidą, rytuose Gododiną ir Lankašyrą ir, galimai, pietuose šiaurės vakarų Jorkšyrą[1].

Pirmu Regedo karaliumi tapo Gurgustas ap Keneu, Ebruko karaliaus Keneu ap Koelo sūnus. 470 metais iš pietinių valdų išsiskyrė Elmeto valstybė, kurią pradėjo valdyti Masgvidas Glofas (460–495), Gurgusto ap Konacho sūnus. Po Gurguso Regedo karaliumi tapo jo sūnus Meirchionas Gulas, po kurio mirties karalystė buvo pasidalinta jo sūnų į Šiaurės Regedą ir Pietų Regedą.

Regedo karaliai kildino save iš legendinio karaliaus Kolio. Pačiu žymiausiu Regedo valdovu buvo Urienas, kuriam pavyko pereiti į kontrpuolimą prieš anglus.

Regedo valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurės Regedas

Pietų Regedas

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Диллон М., Чедвик Н. (2002) Кельтские королевства. СПб: Евразия. гл. 4 Формирование исторических кельтских королевств.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Диллон М., Чедвик Н. К. Кельтские королевства. – СПб.: Издательство «Евразия», 2002.


Commons-logo.svg

Vikiteka