Pasargė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
Teritorija palei visą upės vagą paskelbta Bebrų prieglobsčio gamtiniu rezervatu. Paslenka dalija dvi istorines žemes – [[Varmė|Varmę]] ir Viršutinę Prūsiją, kurios šimtmečius žymėjo pasienio ribą tarp [[Prūsija|Prūsijos]] ir Lenkijos Varmės.<ref name="aura"/> |
Teritorija palei visą upės vagą paskelbta Bebrų prieglobsčio gamtiniu rezervatu. Paslenka dalija dvi istorines žemes – [[Varmė|Varmę]] ir Viršutinę Prūsiją, kurios šimtmečius žymėjo pasienio ribą tarp [[Prūsija|Prūsijos]] ir Lenkijos Varmės.<ref name="aura"/> |
||
Pavadinimas ''Pasłęka'' įvestas [[1949]] m. ir pakeitė ankstesnį |
Pavadinimas ''Pasłęka'' įvestas [[1949]] m. ir pakeitė ankstesnį suvokietintą [[prūsų kalba|prūsišką]] ''Passarge'' pavadinimą.<ref>Monitor Polski. 17/1949. Page 3, position 225, p. 3. http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WMP19490170225 (lenkų k.)</ref><ref>[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė]</ref> |
||
Paslenka laivuojama nuo žiočių prie Nova Paslenkos gyvenvietės iki Branevo [[hidroelektrinė]]s. Ant upės įrengta keletas hidroelektrinių, didesnės – [[Branevas|Branevo]] (0,815 MVA) ir Pješchavų (3,3 MVA, pastatyta 1936 m.). |
Paslenka laivuojama nuo žiočių prie Nova Paslenkos gyvenvietės iki Branevo [[hidroelektrinė]]s. Ant upės įrengta keletas hidroelektrinių, didesnės – [[Branevas|Branevo]] (0,815 MVA) ir Pješchavų (3,3 MVA, pastatyta 1936 m.). |
||
15:56, 5 gruodžio 2016 versija
| Pasargė | |
|---|---|
 Paslenka prie Branevo
| |
| Ilgis | 169 km |
| Baseino plotas | 2 295 km² |
| Vidutinis debitas | 15,7 m³/s |
| Ištakos | Olštyneko ežerų teritorija |
| Žiotys | Vyslos įlanka, Baltijos jūra |
| Šalys | Lenkija |
 Vikiteka |
Pasargė |
Paslenka (lenk. Pasłęka; vok. Passarge) – upė šiaurinėje Lenkijoje. Upė teka ežeringomis Olštyneko ir Mrongovo miestų apylinkėmis, taip pat Gdansko pakrantės teritorija. Jos ilgis kinta priklausomai nuo šaltinių ir gali siekti nuo 169[1] iki 211 km.[2] Upė pakyla į 156,6 m aukštį virš jūros lygio netoli Olštyneko, tarp Stavigudos ir Gryžlinų kaimų[2]; nors kiti šaltiniai nurodo Paslenkos rezervuarą, kuris telkšo 153 m aukštyje.[2] Paslenka įteka į Vyslos įlanką. Upės baseino plotas 2295 km².[2]
Teritorija palei visą upės vagą paskelbta Bebrų prieglobsčio gamtiniu rezervatu. Paslenka dalija dvi istorines žemes – Varmę ir Viršutinę Prūsiją, kurios šimtmečius žymėjo pasienio ribą tarp Prūsijos ir Lenkijos Varmės.[2]
Pavadinimas Pasłęka įvestas 1949 m. ir pakeitė ankstesnį suvokietintą prūsišką Passarge pavadinimą.[3][4]
Paslenka laivuojama nuo žiočių prie Nova Paslenkos gyvenvietės iki Branevo hidroelektrinės. Ant upės įrengta keletas hidroelektrinių, didesnės – Branevo (0,815 MVA) ir Pješchavų (3,3 MVA, pastatyta 1936 m.).
Intakai:
- Upės: Senoji Paslenka, Gilva, Jemioluvka, Marongas, Milakuvka (kairieji), Valša (dešinysis).
- Upeliai: Bardynka, Biebža, Lipuvka, Mlynska Struga, Mlynuvka (kairieji), Drvenca Varminska, Lažnica (dešinieji).
- Kanalai: Rusų kanalas, Skolitų kanalas, Energetikos kanalas
Šaltiniai
- ↑ Darmochwał T., Rumiński M. J., 1996. Warmia Mazury, przewodnik. Agencja TD, Białystok
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Endler, Zbigniew; Koźlik, Monika; Miałdun, Jerzy (2003). „Krajobraz ekologiczny górnego biegu Pasłęki“. Aura (lenkų). pp. 22–23.
- ↑ Monitor Polski. 17/1949. Page 3, position 225, p. 3. http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WMP19490170225 (lenkų k.)
- ↑ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė